Rodomi pranešimai su žymėmis sci-fi. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis sci-fi. Rodyti visus pranešimus

2017/03/24

Pakeleiviai / Passengers, 2016

Naaa... Iš esmės tai filmas, apie kurį nėra, ką pasakyti. Rimtai. Būna tokių, net ne taip jau ir retai. Tai kūriniai, kuriuose visko daug, tas viskas pakankamai geros kokybės, dramos ir dilemos čia daugiau ar mažiau gerai baigiasi, o jei ir ne taip gerai, tai prasmingai, na, žinot, deja, jis žuvo, bet ši mirtis nenuėjo veltui - kažkas tokio. Tai totalus pozityvas su kruopele pseudo iššūkių, subalansuotas teigiamam savaitgalio vakarui. Eilinis, po mėnesio pasimiršiantis, bet čia ir dabar smagiai sužiūrėtas.

Beje. Kai visai nekyla savų minčių, einu pažiūrėti, ką rašo kiti. Ojoj... Čia toks dėsningas paradoksas, kuo labiau apie filmą / knygą nėra ką pasakyti, tuo ilgesnės recenzijų paklodės. Nes tada aptariamas ne koks įsiminęs epizodas ar bendras įspūdis, bet kedenama nuo A iki Z - nuo biudžeto iki prodiuserio ir režisieriaus santykių. Netikit? Paskaitykite "Delfi kino apžvalgininko" Dariaus Lyg Ir Voitukevičiaus epą apie "Pakeleivius". Aš čia irgi epą galėčiau parašyti apie Dariaus svajonę recenzuoti filmus, net padoresnio sakinio nesugebant suregzti, bet ne apie didvyrius daina, velniai nematė. 

Žodžiu. Vaikinas kartu su 5 tūkst. pakeleivių kosminiame laive miegojo 30 metų, tada vienintelis nubudo 90-čia metelių per anksti, dar po metų pasižadino sau panelę ir... Iš esmės čia ir viskas. Jų laukė ilgas ir prabangus gyvenimas su vienu kitu lengvai įveikiamu iššūkiu, androidu barmenu ir baseinu su vaizdu į kosmoso begalybę.

Papasakojau, kaip ten iš tikrųjų buvo, o toliau kiekvienas žiūrėjęs pridės, kas jam įsiminė. Kam meilė, kad vienatvės siaubas, kam techniniai gedimai, kam gravitacijos ištiktas baseinas. Pavyzdžiui man - dievaži, kaip reta stilingi skafandrai. Ir višta. Kurių galų tokioje modernybės vizijoje vištos?..

2015/05/26

Dmitry Glukhovsky. FUTU.RE / Ateitis

Dmitry Glukhovsky. FUTU.RE / Ateitis (Будущее). Iš rusų k. vertė Mikas Trečiokas. 512 p., Vilnius: Novelita, 2014. ISBN 9786098127072

Pastaraisiais metais madingų ir sparčiau nei grybai po lietaus dygstančių postapokaliptinių skaitinių kontekste Dmitrijaus Glukhovskio debiutas „Metro 2033“ buvo velniškai vykęs. Kas be ko, rašytojui negresia būti apkaltintam nokautuojančiu siužeto originalumu, tačiau tik idėjinis postapokaliptinio žanro nekentėjas gali tvirtinti, esą dinamiškas „Metro 2033“ naratyvas neįtraukia ir kelia žiovulį. Debiuto sėkmės inspiruotas tęsinys „Metro 2034“ jo laukusiems smalsuoliams tapo šiokia tokia staigmenėle – šįkart D. Glukhovskis savajame metro požemyje užšoko ne ant „praminto“ dinamiško veiksmo eskalatoriaus, bet žengė neskubraus vyksmo takeliu. Žingsnis po žingsnio autorius leidosi į pafilosofavimus, klibino egzistencines dilemas, hamletiškus būti-nebūti klausimus. Nesiginčiju, saikingai subalansuoti tokie nukrypimai reikalo negadina, nors ir lėtesnio tempo „Metro 2034“ vis tiek yra pagauli istorija. Bet. Bet bet bet... Iš šiandienos perspektyvos žvelgiant tenka konstatuoti, kad antrajame metro pasėtos egzistencializmo sėklos, entuziazmo ir populiarumo patogeno paveiktos, mutavo į nevaržomai suvešėjusią pseudodidaktiką. Pastarosios auka ir tapo „Futu.re/Ateitis“.

2015/05/25

Alastair Reynolds. Apreiškimų erdvė

Apreiškimų erdvė: mokslinis fantastinis romanas / Alastair Reynolds.  Kaunas: Eridanas, 2005. – 1, 2 kn.  (Pasaulinės fantastikos Aukso fondas). ISBN 9955-10-122-9.

Taip jau susiklostė, kad pažintį su Alastair Reynolds pradėjau „Bedugnės miestu“ ir sunku pasakyti, kokie kontekstai ir tekstai tąkart pakišo koją, bet istorija man pasirodė vidutiniokiška, nors ir įstrigo keletas originalesnių detalių. Žodžiu, atėjau, pamačiau, nugalėjau ir į šalį nepelnytai pametėjau. Betgi skaitymo vingiuoti keliai kartkartėmis suteikia antrą galimybę patirti atradimą. Atsitiktinis komentaras fantastinę literatūrą aptarinėjančiame forume sužadino smalsumą ir abejonę, taigi mano skaityklėje vėl atsirado A. Reynolds skaitinys, šįkart – „Apreiškimų erdvė“. Analogiškai pavadinta visa serija, konkrečiai skaičiau šiuo pavadinimu išleistą antrąją ciklo dalį. Antroji ji – chronologiškai žiūrint, optimalios skaitymo sekos niuansai kiti.

2015/01/25

Mano ištakos / I Origins, 2014

„Mano ištakos“ (I Origins, 2014) — nors kalendoriniai žiūrėjimo/skaitymo metai dar tik prasidėjo, maža vilčių, kad kas nors aplenks šį filmą „Metų nusivylimo“ kategorijoje. Juolab kad patyliukais tiek tikėtasi... Kodėl? Nes tai buvo antrasis meninis režisieriaus Miko Cahillo darbas. Pirmasis — mano ką tik išliaupsinta „Kita Žemė“ (Another Earth, 2011). Taigi lūkesčių loginė seka buvo tokia: pirmasis daug žadantis darbas yra tramplynas į kažką absoliučiai nokautuojančio. Daugmaž: kažką, ko laukiau tūkstančius milijonus metų ir štai dabar uždangai lemta pakilti. Tas kažkas turėjo būti „Mano ištakos“. Nebuvo. Deja, deja... Sakyčiau, nepaisant formalių sutapčių (tų pačių aktorių), net nepriartėjo. Tik pora akimirkų smilktelėjo kažko pažįstamo nuojauta, bet ji netruko išsisklaidyti nenutrūkstamame žodžių sraute.
Taip, šiame filme beprotiškai daug žodžių, tas žodingumas toks perteklinis, toks įkyrus, toks tiesmukas, kad nebelieka erdvės skleistis jokioms papildomoms prasmėms, potekstėms, simboliams, kurių pretenzingai prikaičiota kur reikia ir kur nereikia. Mokslininkas sako: ne, ne, Dievo nėra, mokslas paneigia jo stebuklingą galią. Mokslininko mylimoji prieštarauja: taip, taip, už regimybės yra slaptinga galia, tik tu nenori pripažinti ir pastebėti. Mokslininkas atitaria: ne, ne! Filmo siužetas lemties pirštu beda: taip, taip! C’mon, ar įmanoma dar primityviau — jis netikėjo, bet gyvenimas įtikino! Atgrasu.


Kas dar? Beveik tobulas garso takelis. Tas, kuris kalba apie minėtus tūkstančius milijonus metų...




2015/01/18

Kita Žemė / Another Earth (2011)

Miko Cahillo „Kita (kitokia, antra) Žemė“ (Another Earth, 2011) visiškai atsitiktinai pateko į mano akiratį, prieš peržiūrą nemačiau net treilerio, nežinojau nė vienos siužeto detalės. Ir tik į naudą, priešingu atveju, matyt, atmesčiau šį filmą kaip nežiūrėtiną — tie stereotipiniai mažabiudžetį projektą signalizuojantys kameros virpesiai man savaime atgrasūs, o treilerį, reklaminius plakatus mažų mažiausiai galima palaikyti nevykusia „Melancholijos“ kopija. Tiesa, jau vėliau, kai smalsavau, iš kur šitas gėris atsirado, paaiškėjo, kad filmas laimėjo kažkokį prizą bent jau mano ausiai nouneiminiame festivalyje. Betgi anoks čia kokybės garantas. Lietuviško kino kliedesėlis „Aurora“, kaip skelbia jo reklama, „susišlavė 11 įvairių apdovanojimų visame pasaulyje”, o toks ponas Larry Niven su „Žiediniu pasauliu“ yra laimėjęs Hugo, Locus, Ditmar, Nebula premijas. Ir ką? Ir nieko.

2014/12/28

Alan Dean Foster. Įkalintas prizmėje

Įkalintas prizmėje: mokslinis fantastinis romanas / Alan Dean Foster. - Kaunas: Eridanas, 1997. - 223 p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; 69). - ISBN 9986-486-54-8.

Kad ir nelabai įsimintinus kūrinėlius rašo A. D. Fosteris, anas yra visai pusėtinas rašytojas. Štai romanas „Įkalintas prizmėje“ pateko net į Pasaulinės fantastikos aukso fondą. Negaliu nesutikti, kad tame Fonde esama ir keliskart prastesnių istorijų, vis dėlto didesnioji dalis — geresnės už apkalbamąją.

Remigijus Misiūnas. Pasiklydę laike

Pasiklydę laike: romanas / Remigijus Misiūnas. - Vilnius: Bonus animus, 2009. - 211, [2] p. - ISBN 978-9955-754-16-9.

Recenzentas arba tas, kuris manosi esąs vertintojas, ypač jei anas mėgėjas, neretai pasmerktas tuščiažodžiavimui. Auditorija laukia iš jo įtikinamos istorijos apie istoriją, tariamai turinčios lemti sprendimą, ar recenzuojamas kūrinys vertas laiko ir pastangų. Betgi ne kiekvienai istorijai lemta pagimdyti dar vieną istoriją, esama tokių, kurioms nusakyti pakanka keleto žodžių vientisiniame sakinyje. Profesionalai, štampuojantys standartus, arba entuziastai grafomanai vargu, ar mato tuščiažodžiavimo bėdą. O ir patsai tuščiažodžiavimas skamba kaip katachrezė šiame antraščių skaitymo amžiuje... 

2014/08/25

Veronica Roth. Divergentė / Insurgentė / Lojalioji

Divergentė: [romanas] / Veronica Roth. - Vilnius, 2012. - 413, [1] p. - ISBN 978-609-01-0495-8
Insurgentė: [romanas] / Veronica Roth. - Vilnius, 2012. - 428, [2] p. - ISBN 978-609-01-0767-6
Lojalioji: [romanas] / Veronica Roth. - Vilnius, 2014. - 453, [2] p. - ISBN 978-609-01-1469-8

Divergentė. Insurgentė. Lojalioji. — pretenzingi trilogiją sudarančių dalių pavadinimai, užuot intrigavę, pirmiau kelia įtarimų:  mandra antraštė, kaip rodo patirtis, dažnai slepia silpnoką turinį. Arba labai silpną, kaip ir nutiko šiuo atveju.

2014/08/05

Guillermo del Toro, Chuck Hogan. Padermė

Padermė: romanas / Guillermo del Toro, Chuck Hogan. - Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2011]. - 557, [2] p. - ISBN 978-609-403-212-7.

„Padermė“ — pirmoji to paties pavadinimo trilogijos dalis. Istoriją pristatanti knygos anotacija, skelbianti esą „nors sunku įsivaizduoti, kad apie vampyrus dar būtų galima papasakoti ką nors nauja, kino režisierius Guillermo del Toro, suvienijęs jėgas su Chucku Hoganu, įrodo priešingai. Jie dar kartą perkuria kraugerių mitologiją, pasiūlydami puikią istoriją, kurioje susipina legendos, pasaulinė krizė ir neišgalvotos stiprių žmonių istorijos“ — meluoja. Ponai autoriai anaiptol neperkuria jokios kraugerių mitologijos; jų pasiūlytai istorijai iki puikumo kaip Naujosios Zelandijos aborigenui pėsčiomis iki Vatikano; o apie „neišgalvotas stiprių žmonių istorijas“ anotacijos autorius, matyt, susapnavo, antraip tą „neišgalvojimą“  tektų pateisinti nebent bukaprotiškumu, neskiriant fikcijos nuo realybės. Na, taip, kas jau kas, o fantastikos žanro aistruoliai žino, kokia trapi riba tarp šiapus ir anapus (kad ir kas toks tas anapus bebūtų), tačiau čia — tikrai ne tas atvejis. Tikrų tikriausiai.

2014/08/04

Ties riba į rytojų / Edge of Tomorrow, 2014

Filmas „Ties riba į rytojų“ (Edge of Tomorrow, 2014) pasakoja apie nekaringą karį, kuris, itin nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms, pasiunčiamas į kovos su ateiviais lauką, o čia, deja, netrunka gauti galo. Tas „deja“ toks dviprasmiškas, mat galas ypatingas: atsitiktinumo dėka pacifistas karys įgyja galią, leidžiančią jam vėl ir vėl iš naujo išgyventi paskutinę dieną. Ir, savaime aišku, tapti nenugalimu kovotoju, kuriam lemta išgelbėti pasaulį. Vienaip ar kitaip, vingiuotai ar tiesiai, anksčiau ar vėliau — visi Tomo Cruzo keliai veda į Romą, t.y. į žmonijos gelbėjimą, ir ką jau čia padarysi, jei tokia Aukščiausiojo duotybė — didvyrio įspaudas ant kaktos.
 

2014/08/01

František Behounek. Kosmoso robinzonai

František Behounek, Kosmoso robinzonai. Vaga: Vilnius, 1966.

Šis įrašas vertinamuoju požiūriu yra niekinis: menka tikimybė, kad tas, į kurio rankas paklius „Kosmoso robinzonai“, ieškos atsiliepimų apie juos internete. Dar menkiau tikėtina, kad knygą apskritai kas nors skaitys. Visai ne todėl, kad ji tikrai prastoka, ne — anoji tiesiog sena, išleista dar gūdžiais 1966 metais, maždaug tada, kai gimė šiandienos virtualiosios kartos gimdytojai. Tiesa sakant, sugalvojau tik dvi aplinkybes, kai „Kosmoso robinzonai“ vis dar galėtų būti skaitomi: pirmoji (ištikusi mane) — tingus atostogų nuobodulys pajūryje, kai internetas neveikia, o skaityklėje per neapsižiūrėjimą užsilikę „kažkas neaiškaus“; antroji — nostalgija: visiems knygas skaitantiems ar kadaise skaičiusiems, matyt, pažįstama situacija, kai ankstyvoje paauglystėje perskaitei kažką tooookio! ir, po n+1 meto netikėtai atradęs, vėl entuziastingai čiumpi į rankas. Štai tų, sovietmečiu nelepintųjų fantastinės literatūros gausa, nostalgija dar gali retkarčiais prikelti šį romaną antram gyvenimui. Tiesa, jų, beveik neabejoju, laukia nykus nusivylimas.


2014/07/20

Transformeriai: išnykimo amžius / Transformers: Age of Extinction (2014)

Šiais metais neįprastai dažnai užsuku į kino teatrą. Negaliu sakyti, kad sistemingai einu į visus be išimties fantastikos žanrui priskirtus filmus (į kokią „Beždžionių planetos aušrą“ nė varu nenuvarytų), bet kokių nors apibrėžtesnių atrankos kriterijų aniems irgi netaikau. Pagrindinis akstinas — smalsumas. O kadangi „Transformerių“ 3D treileris pasirodė šaunus, tasai smalsumas išaugo iki noro pažiūrėti visą filmą.

2014/07/18

Cormac McCarthy. Kelias

Kelias: romanas / Cormac McCarthy. — Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. — 223, [1] p. — ISBN 978—9986—39—530—0.

C. McCarthy romaną į rankas (teisybės dėlei — į planšetę) ėmiau kaip „dar vieną apokalipsę“ — nei su pernelyg dideliu susidomėjimu, nei su išankstiniu skeptišku nusistatymu. Užteko vos keleto puslapių, kad suprasčiau, jog susidūriau su kažkuo labai stipraus, kažkuo labai tikro. Tas tikrumo jausmas neapleido iki romano pabaigos, tai viena iš knygų, kurios nusėda. Nusėda atminty, sąmonės kertelėj, tupi pavyzdinėje lentynoje, į kurią visada galima bakstelėti pirštu — štai, čia tai, kas vadinama literatūra. Ne skaitalu.

Rick Yancey. Penktoji banga

Penktoji banga: [romanas] / Rick Yancey. - Vilnius: Alma littera, 2014. - 460, [4] p. - ISBN 978-609-01-1428-5.

Pastaruoju metu distopinės apokaliptinės istorijos dygsta kaip grybai po lietaus. Ir ekranizuotos, ir skaitinių pavidalu jos „ant bangos“. Viena vertus, smagu matyti vieno iš fantastikos žanrų klestėjimą, kita vertus, kiek liūdna stebėti pasikartojančius banaliausius šio žanro variantus. R. Yancey „Penktoji banga“ nėra išimtis toje banalybių jūroje, tačiau skaityti ją įdomu: tai pavyzdingas šiandien „einamų“ temų ir motyvų kratinys, kitaip tariant, čia galima rasti kone viską, kas madinga paaugliškoje padangėje.

2014/01/18

James Dashner. Bėgantis labirintu

Bėgantis labirintu: [romanas] / James Dashner. - Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2013]. - 439, [4] p. - ISBN 978-609-403-512-8.

James Dashner romanas „Bėgantis labirintu“ yra pirmoji iš keturių „Labirinto“ serijos  istorijų. Iš esmės apie romaną „Bėgantis labirintu“ nėra daug ką kalbėti — tai puiki knyga paaugliams. Mokyklinukams. Arba jaunuoliams, kaip kad rašo reklaminės anotacijos. Arba tiems, kuriems širdy dar ne ruduo ir anie visada jaučiasi esą šešiolikos. 

2014/01/15

Mike Resnick. Juodoji ledi

Juodoji ledi: mokslinės fantastikos romanas ir apysaka / Mike Resnick. - Kaunas: Eridanas, 2006. - 295, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; t. 358). - ISBN 9986-97-121-7.


Skaičiau du M. Resnicko kūrinius — „Antrasis kontaktas“ ir „Aiškiaregė“. Turint minty, kad rašytojas yra Hugo (berods net penkių), Nebula ir dar kažin kokių apdovanojimų laimėtojas, galima ilgai samprotauti apie mano ir nominantus renkančių vertintojų skonio skirtenybes, bet… Reziumuojant: abu skaityti romanai pasirodė besą tokios neįsimenančios vidutinybės, kad, kai atsitiktinės atrankos būdu skaityklėje įsijungiau „Juodąją ledi“, M. Resnicko pavardė nors ir sukirbėjo atminty, tačiau nieko esminio nepriminė. Ir tik į naudą: priešingu atveju „Juodoji ledi“ greičiausiai niekada nebūtų sulaukusi savo žvaigždžių valandos. Ogi visai nepelnytai. Mat jau seniai neskaičiau tokios smagios knygos.

2014/01/12

Rydiko kronikos. Sugrįžimas / Riddick (2013)

Iš tiesų gaminį (galima analogija: pvz., būna sūris ir būna jo gaminys) „Rydiko kronikos. Sugrįžimas“ (Riddick, 2013) peržiūrėjau prieš pora mėnesių ir įspūdį jis paliko tokį, kad nemačiau reikalo apie aną net užsiminti. Identifikavau kaip atvejį, apie kurį tiesiog nėra ką kalbėti. O bet tačiau... Laikas kartais pakoreguoja kalbėjimo inspiracijas : )

2014/01/08

(at)radimai

Darth Vader Takes a Summer Vacation


O įdomumas dar ir tas, kad nuotraukų autorius — Nick Presniakov. Tiesa, nepavyko aptikti jo ryšių su Nikita Presniakovu ir garsiąja jo šeimyna :)

2014/01/05

W. Michael Gear. Artefaktas

Artefaktas : mokslinės fantastikos romanas / W. Michael Gear. - Kaunas : Naujasis Eridanas, 2010. - 361, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302; t. 473). - ISBN 978-9955-10-145-1.

Kadangi po pirmų dvidešimties puslapių skaičiau tik kas ketvirtą puslapį (o šitaip begėdiškai elgtis sau leidžiu tik išskirtinai beviltiškais atvejais), tai visų pripliurptų kliedesių nesuregistravau. Bet to, ką spėjau perskaityti, su kaupu užtenka, kad „Artefaktą“ nurašyčiau į naikintinų grafą. Kažkoks hipertrofuoto soft sci-fi for homo infantilius kratinys. Baisu.

Vertintina
Rekomenduotina
Skaitytina
Peiktina
Naikintina


2014/01/04

Roger MacBride Allen. Charono žiedas. Perskelta sfera

Charono žiedas: mokslinės fantastikos romanas / Roger MacBride Allen. - Kaunas: Eridanas, 2009. - 316, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302; t. 449). - ISBN 978-9986-97-246-4.

Perskelta sfera: mokslinės fantastikos romanas / Roger MacBride Allen. - Kaunas: Eridanas, 2009. - 315, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302; t. 461). - ISBN 978-9986-97-259-4.

Metus pradėjau su skaitiniais apie Žemės pagrobimą. Skamba pernelyg... hmm... egzotiškai ir globaliai? O taip, taip ir yra. Ponas R. MacBride Allen nesismulkina: svetimeiviai ima ir nušvilpia žemiečiams iš panosės jų planetą. Čia tiems, kurie kosmose. Likusius Žemėje nušvilpia kartu su planeta. To pasekmė — vieni ieško kitų, savęs pačių, būtų ir nebūtų problemų bei jų sprendimo.