Rodomi pranešimai su žymėmis Vinge V.. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Vinge V.. Rodyti visus pranešimus

2014/12/28

Alan Dean Foster. Įkalintas prizmėje

Įkalintas prizmėje: mokslinis fantastinis romanas / Alan Dean Foster. - Kaunas: Eridanas, 1997. - 223 p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; 69). - ISBN 9986-486-54-8.

Kad ir nelabai įsimintinus kūrinėlius rašo A. D. Fosteris, anas yra visai pusėtinas rašytojas. Štai romanas „Įkalintas prizmėje“ pateko net į Pasaulinės fantastikos aukso fondą. Negaliu nesutikti, kad tame Fonde esama ir keliskart prastesnių istorijų, vis dėlto didesnioji dalis — geresnės už apkalbamąją.

2014/01/15

Mike Resnick. Juodoji ledi

Juodoji ledi: mokslinės fantastikos romanas ir apysaka / Mike Resnick. - Kaunas: Eridanas, 2006. - 295, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; t. 358). - ISBN 9986-97-121-7.


Skaičiau du M. Resnicko kūrinius — „Antrasis kontaktas“ ir „Aiškiaregė“. Turint minty, kad rašytojas yra Hugo (berods net penkių), Nebula ir dar kažin kokių apdovanojimų laimėtojas, galima ilgai samprotauti apie mano ir nominantus renkančių vertintojų skonio skirtenybes, bet… Reziumuojant: abu skaityti romanai pasirodė besą tokios neįsimenančios vidutinybės, kad, kai atsitiktinės atrankos būdu skaityklėje įsijungiau „Juodąją ledi“, M. Resnicko pavardė nors ir sukirbėjo atminty, tačiau nieko esminio nepriminė. Ir tik į naudą: priešingu atveju „Juodoji ledi“ greičiausiai niekada nebūtų sulaukusi savo žvaigždžių valandos. Ogi visai nepelnytai. Mat jau seniai neskaičiau tokios smagios knygos.

2013/06/27

Vernon Vinge. Liepsnojančios gelmės.

Liepsnojančios gelmės: mokslinis fantastinis romanas / Vernon Vinge. - Kaunas: Eridanas, 1998. - 2 kn. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas). - ISBN 9986-486-68-8.

Jeigu pažintis su V. Vinge būtų užsibaigusi romanais „Gelmė danguje“ ir „Kur baigiasi vaivorykštė“, matyt, sakyčiau, kad tai talentingas mokslinės fantastikos autorius. Tačiau po „Liepsnojančių gelmių“ persigalvojau — jis ne šiaip talentingas, o be galo, be krašto talentingas, nuostabus, išmanus, intelektualus... Žodžiu, visapusiškai atitinkąs mano skonį ir lūkesčius, kylančius imant sci–fi skaitinius.

Romanas daugiasluoksnis kaip svogūnas: kelios siužetinės linijos, gausybė pirmo plano ir antraeilių veikėjų, nestinga su pagrindine tema menkai tesusijusių pasakojimo gijų, kurias silpnumo akimirką knieti tiesiog praversti. Norint visas detales užfiksuoti, įsiminti ir įžvelgti jų tarpusavio ryšį, skaityti tenka atidžiai ir susikaupus. O kartkartėmis netgi grįžtelti atgal. Taigi skaitymas virsta intelektinių pastangų reikalaujančia veikla. Pridurčiau — iššūkiu, ilgainiui pradedančiu teikti malonumą.

Dėl minėtų priežasčių, t. y. polifoniško stiliaus, sudėtinga glaustai suformuluoti turinio anotaciją ar dviem sakiniais papasakoti, apie ką ši knyga. Vertinu tai kaip romano privalumą ir, atsižvelgiant į apimtį bei turinį, kaip pagrįstas pretenzijas į epo žanrą (ypač turint minty sąlygišką tęsinį „Gelmė danguje“). Tai savotiškas mokslinės problemos, kosminės odisėjos ir svetimeivių civilizacijos kokteilis,  pagardintas šlakeliu detektyvo. Pernelyg sodraus skonio, kad  būtų geriamas dideliais gurkšniais.

Pirmiausia, kas įsimena perskaičius „Liepsnojančias gelmes“, — idėjų originalumas. Šiandien būti novatorišku kuriant mokslinę fantastiką, manau, sunkiau nei sunku. V. Vinge sėkmingai žongliruoja subtiliais Visatos dėsniais, joje klestinčių civilizacijų evoliucijos specifika, technologiniais niuansais ir kitomis mokslinėmis–fantastinėmis idėjomis.

Ypač, mano akimis, vykę svetimų civilizacijų atstovų personažai, pavyzdžiui, tuntai: tai grupinę sąmonę turintys bet kartu ir individualybėmis išliekantys svetimeiviai. V. Vinge įtikinamai aprašo jų fiziologines ypatybes, kuria puikius psichologinius charakterius–asmenybes, atskleidžia specifinę politinę, socialinę tuntų visuomenės sandarą. Tiesa, dera pastebėti, kad pagrindiniai žmogiškieji personažai taip pat kuriami ne mažiau kruopščiai, vengiant statiškumo, o svarbiausia — nesiekiant anų paversti skaitytojų numylėtiniais.

V. Vinge sulaukia kritikos už smulkmeniškumą. Taip, jo esama. Bet pernelyg detalūs neesminių dalykų aprašymai „Liepsnojančiose gelmėse“, skirtingai nei romane „Kur baigiasi vaivorykštė“, nekliuvo. Bent jau ne tiek, kad erzintų.

Verdiktas: „Liepsnojančios gelmės“ neabejotinai mokslinės fantastikos gurmanams skirtas  kūrinys. Netvirtinu, kad patiks išskirtinai intelektualiam skaitytojui — skonis juk subtilus dalykas. Be to, romanas toks įvairialypis,  jog, tikėtina, kiekvienas čia gali susirasti kažką sau tinkamo.

Vertintina
Rekomenduotina
Skaitytina
Peiktina
Naikintina