Skaitymo paraštės,
arba klystkeliai — taip galima paaiškinti, kodėl mano rankose atsidūrė Ha Jin
„Laukimas“. Meilės romanas — matyt, tai tiksliausias knygos apibūdinimas.
Meilės romanas, kurį išmanūs anotacijų kūrėjai pristato kaip nepažinią
egzotiką: „šiuolaikinė kinų literatūra – lietuvių skaitytojams beveik nežinoma
žemė; nelabai žinome, kokie dėsniai reguliuoja ir lemia dabartinių kinų
gyvenimą, kaip mąsto, elgiasi ir apie ką svajoja Kinijos valdiniai.“ Užkibau.
Tiesa sakant, po grandiozinių maginės fantastikos epopėjų užkibčiau už bet ko,
kas „pravėdintų“ galvą, pernelyg nesirinkau.