Rodomi pranešimai su žymėmis Niven L.. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Niven L.. Rodyti visus pranešimus

2013/12/08

Sergej Lukjanenko. Genomas

Genomas: mokslinis fantastinis romanas / Sergej Lukjanenko. - Kaunas: Naujasis Eridanas, 2005. - 317, [2] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; t. 343). - ISBN 9955-10-134-2.

Mano simpatijas Sergejus Lukjanenko užkariavo daugiau nei prieš dešimtmetį, vieną kaitrią vasaros naktį, kai iki aušros nieku gyvu negalėjau iš rankų paleisti „Atspindžių labirinto“. Dar ir šiandien užplūsta jaudulio banga, prisiminus to skaitinio sukeltus įspūdžius. Beje, drįstu manyti, kad man pritartų daugelis rašytojo gerbėjų — tai buvo kažkas tooookio! Kad S. L. turi talentą kurti nuotykinę fantastiką — nekyla jokių abejonių. To talento neužgožia net ir neretai apninkąs kūrinių tiražavimo įspūdis. Įtaigus ir sklandus pasakojimas, pagaulūs charakteriai, ne visada nuspėjami siužeto vingiai — visa tai ir prasčiausias rašliavas ištempia iki skaitytinų lygio. O jeigu dar palygintume su kokiu L. Nivenu ar R. Zelazny (teatleidžia man jų gerbėjai) — S. L. anuos visa galva pranoksta.

2013/12/03

Eliziejus / Elysium (2013)

Eliziejus“  žiūrėtinas dėl trijų priežasčių.

Pirmoji — tai filmas su sci–fi žyme.

Antroji — filmo režisierius iš PAR Neillas Blomkampas. Kodėl režisierius ir kuo čia dėta PAR? Ogi būtent N. Blomkampas režisavo „9-ąjį rajoną“, kurio veiksmas vyko išblukusiuose Johanesburgo priemiesčiuose. Nors šio filmo nieku gyvu neapibūdinčiau kaip patikusio, bet kad įsiminė — neabejotinai. Žodžiu, „9-tasis rajonas“ galėjo būti vertinamas kaip vykęs debiutas, leidžiantis tikėtis malonių staigmenų iš režisieriaus ateityje. Į „Eliziejų“ nukreiptus lūkesčius dar sustiprino pavardės aktorių sąraše: Jodie Foster ir mano simpatijų laureatas Mattas Damonas.


2013/06/08

Larry Niven. Žiedinio pasaulio inžinieriai.

Žiedinio pasaulio inžinieriai : mokslinės fantastikos romanas / Larry Niven. - Kaunas : Eridanas, 2008. - 347, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302; t. 420). - ISBN 978-9986-97-208-2.


Šiaip ne taip įveikiau šį „Žiedinio pasaulio“ tęsinį. Tęsinio tęsiniai — iššūkis, kurio nebeturiu jėgų priimti. „Inžinieriai“ nenuvylė, nes vilčių nepaliko jau pirmoji dalis. Tačiau nustebinti sugebėjo. Dar nežabotesnės fantazijos šuorais, žinoma.  Būna, kad skaitai knygą ir galvoji — buka. Tai štai, šioji ne šiaip sau buka, o su užmoju, reto didumo užmoju.
Ir tai ne tas atvejis, kai galimos išlygos apie „skonio reikalą“.

Vertintina
Rekomenduotina
Skaitytina
Peiktina
Naikintina


2013/06/03

Larry Niven. Žiedinis pasaulis.

Žiedinis pasaulis : mokslinis fantastinis romanas / Larry Niven. - Kaunas : Eridanas [i. e. Mažasis Eridanas], 1996. - 335 p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; 40). - ISBN 9986-36-012-9.


Manęs dar nebuvo — alyvos žydėjo... Ne, ne taip : ) Manęs dar nebuvo — L. Niveno „Žiedinis pasaulis“ jau buvo apdovanotas Locus, Hugo, Nebula premijomis. Tegul šis faktas atleidžia mane nuo jo pagrįstumo svarstymų: manęs nebuvo, nemačiau, negirdėjau, nesiginčiju. Žinoma, kaip ir kiekvienam teisingos sci-fi gerbėjui, knieti kelti retorinius klausimus apie vieno ar kito nominanto nuopelnus, betgi bergždžias reikalas (štai anądien skaičiau komentarą, kuriame vienas geriausių mano skaitytų sci-fi romanų buvo išvadintas beviltiška nuoboda). Žodžiu, tiesiog konstatuoju: kokie objektyvieji kriterijai lėmė „Žiedinio pasaulio“ apdovanojimus — man paslaptis. Ir kalbu ne tik apie nominacijas, kalbu apie minią sužavėtų gerbėjų, inspiraciją kurti virtualų žaidimą su klaikiomis veikėjų vizualizacijomis ir t.t., ir pnš.  Antra vertus, ar tikrai yra kuo stebėtis? — pastarąsias dvi dienas TV žinių laidos (ir likusios medijos) negaili laiko reportažams apie kažkokį paniurusios fizionomijos amerikiečių katiną, dėl kurio „internautai tiesiog patrako“ ir kuris jau neša savo šeimininkams sveiku protu nesuvokiamą pelną. Ir tai net ne fantastika — realybė.

Prieš pora dienų skaičiau R. Maskoliūno interviu, kuriame jis labai taikliai pastebi: „Yra toks terminas – willing suspense of disbelief (savanoriškas netikėjimo pristabdymas). Žiūrovas (ar skaitytojas) turi savanoriškai sutikti patikėti tuo, ką mato ar skaito ir manyti, kad taip iš esmės gali būti. <…> Net kuriant visiškai fantastinį pasaulį, kuris egzistuoja tik vaizduotės sukurtoje erdvėje, jame turi galioti tam tikri dėsniai ir logika.“ Iki 20 psl. knygą skaičiau su viltimi, esą galbūt čia tik kokia įmantri  pernelyg galvoto rašytojo įvadų rašymo specifika. Tačiau, kai 20 psl. dukart (nes pirmąkart pagalvojau, gal kažką sumaišiau??) perskaičiau, kaip didžiai grėsmingas, karingas ir visaip kitaip baugus oranžiniu kailiu apžėlęs svetimeivis kzinas paprašo: „Jei gali, pašildyk man burbono, mielai išgersiu“, supratau — rašytojo fantazijos man jau nebesuvokt. Absurdiškai egzotiškos išvaizdos ateivių pageidavimas dalykinio pokalbio metu atsigaivinti burbonu ir morkų sultimis negrįžtamai niekais pavertė manąjį willing suspension of disbelief.

Romane kuriama istorija apie keturių bendražygių, iš kurių du yra svetimeiviai, kelionę į Žiedinį pasaulį ir nuotykius jame. Kelionės priežastis ir ekspedicijos narių parinkimas labiau nei neįtikimi. Personažų paveikslai kuriami su pretenzijomis į originalumą, deja, idėjos realizavimas smarkiai „sušlubavo“: charakteriai, mano galva, beviltiškai nenusisekę, tiksliau — jų apskritai nėra. Sužmoginti nežmogiškos kilmės personažai taip pat neblizga. Apie išvaizdą jau užsiminiau. Apskritai ateivių išvaizdos aprašinėjimas sci–fi literatūroje — subtilus reikalas, neretai jis pernelyg  juokingas, pernelyg kvailas, pernelyg... Mano pastebėjimu, sėkmingiausiai apie ateivius rašo tie, kurie jų ... neaprašo. Ar bent jau į tą aprašymą nekoncentruoja pernelyg daug dėmesio.

Paties Žiedinio pasaulio idėja (kaip ir dar keletas „techninio“ pobūdžio) pagauli, todėl nuoširdžiai gaila, kad nė dešimtadaliu nebuvo išnaudota: pagrindinius veikėjus tasai pasaulis iš esmės domina tik tiek, kiek tai susiję su jų pastangomis pastarąjį kuo greičiau apleisti.

Dar vienas įsiminęs momentas — nenatūralios atrankos būdu „išvestos“ žemietės, panelės Tilos, dėl kurios kvailumo / įžvalgumo niekaip negali apsispręsti autorius, nesėkmingos sėkmės istorija. Potenciali, bet vėlgi — pernelyg paviršutiniška, apmaudžiai neišnaudota.

Summa summarum, L. Nivenas — puikus idėjų generatorius, tačiau gerai (ir ne tik skonio prasme) literatūrai vien idėjos nepakanka. Deja.

Beje, kad jau turiu, tai skaitau tęsinį — „Žiedinio pasaulio inžinieriai“. Panašiai įvade rašo autorius: kad jau pirma dalis sulaukė tokio pasisekimo, tai ką — sukūriau antrąją. Pirmųjų 50-ties puslapių įspūdis — geriau jau būtų nekūręs...

Vertintina
Rekomenduotina
Skaitytina
Peiktina
Naikintina