František Behounek, Kosmoso robinzonai. Vaga: Vilnius, 1966.
Šis įrašas vertinamuoju požiūriu yra niekinis: menka tikimybė,
kad tas, į kurio rankas paklius „Kosmoso robinzonai“, ieškos atsiliepimų apie
juos internete. Dar menkiau tikėtina, kad knygą apskritai kas nors skaitys.
Visai ne todėl, kad ji tikrai prastoka, ne — anoji tiesiog sena, išleista dar
gūdžiais 1966 metais, maždaug tada, kai gimė šiandienos virtualiosios kartos
gimdytojai. Tiesa sakant, sugalvojau tik dvi aplinkybes, kai „Kosmoso
robinzonai“ vis dar galėtų būti skaitomi: pirmoji (ištikusi mane) — tingus
atostogų nuobodulys pajūryje, kai internetas neveikia, o skaityklėje per
neapsižiūrėjimą užsilikę „kažkas neaiškaus“; antroji — nostalgija: visiems
knygas skaitantiems ar kadaise skaičiusiems, matyt, pažįstama situacija, kai
ankstyvoje paauglystėje perskaitei kažką
tooookio! ir, po n+1 meto
netikėtai atradęs, vėl entuziastingai čiumpi į rankas. Štai tų, sovietmečiu
nelepintųjų fantastinės literatūros gausa, nostalgija dar gali retkarčiais
prikelti šį romaną antram gyvenimui. Tiesa, jų, beveik neabejoju, laukia nykus
nusivylimas.