František Behounek, Kosmoso robinzonai. Vaga: Vilnius, 1966.
2014/08/01
František Behounek. Kosmoso robinzonai
2014/07/20
Transformeriai: išnykimo amžius / Transformers: Age of Extinction (2014)
Šiais metais neįprastai dažnai užsuku į kino teatrą. Negaliu sakyti, kad
sistemingai einu į visus be išimties fantastikos žanrui priskirtus filmus (į
kokią „Beždžionių planetos aušrą“ nė varu nenuvarytų), bet kokių nors apibrėžtesnių
atrankos kriterijų aniems irgi netaikau. Pagrindinis akstinas — smalsumas. O
kadangi „Transformerių“ 3D treileris pasirodė šaunus, tasai smalsumas išaugo
iki noro pažiūrėti visą filmą.
2014/07/18
Cormac McCarthy. Kelias
Kelias: romanas / Cormac McCarthy. — Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos
leidykla, 2008. — 223, [1] p. — ISBN 978—9986—39—530—0.
C. McCarthy romaną į rankas (teisybės dėlei — į planšetę) ėmiau kaip „dar
vieną apokalipsę“ — nei su pernelyg dideliu susidomėjimu, nei su
išankstiniu skeptišku nusistatymu. Užteko vos keleto puslapių, kad suprasčiau,
jog susidūriau su kažkuo labai stipraus, kažkuo labai tikro. Tas tikrumo
jausmas neapleido iki romano pabaigos, tai viena iš knygų, kurios nusėda. Nusėda atminty, sąmonės kertelėj,
tupi pavyzdinėje lentynoje, į kurią visada galima bakstelėti pirštu — štai, čia tai, kas
vadinama literatūra. Ne skaitalu.
Rick Yancey. Penktoji banga
Penktoji banga: [romanas] / Rick Yancey. - Vilnius: Alma littera, 2014. -
460, [4] p. - ISBN 978-609-01-1428-5.
Pastaruoju metu distopinės apokaliptinės istorijos dygsta kaip grybai
po lietaus. Ir ekranizuotos, ir skaitinių pavidalu jos „ant bangos“. Viena
vertus, smagu matyti vieno iš fantastikos žanrų klestėjimą, kita vertus, kiek
liūdna stebėti pasikartojančius banaliausius šio žanro variantus. R. Yancey
„Penktoji banga“ nėra išimtis toje banalybių jūroje, tačiau skaityti ją įdomu:
tai pavyzdingas šiandien „einamų“ temų ir motyvų kratinys, kitaip tariant, čia
galima rasti kone viską, kas madinga paaugliškoje padangėje.
2014/01/18
James Dashner. Bėgantis labirintu
Bėgantis labirintu: [romanas] / James Dashner. - Kaunas:
Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2013]. - 439, [4] p. - ISBN 978-609-403-512-8.
James Dashner romanas „Bėgantis labirintu“ yra pirmoji iš
keturių „Labirinto“ serijos istorijų. Iš esmės apie romaną „Bėgantis
labirintu“ nėra daug ką kalbėti — tai puiki knyga paaugliams. Mokyklinukams.
Arba jaunuoliams, kaip kad rašo reklaminės anotacijos. Arba tiems, kuriems
širdy dar ne ruduo ir anie visada jaučiasi esą šešiolikos.
2014/01/17
Suzanne Collins. Bado žaidynės / Pavojinga meilė / Liepsnojantis įtūžis
Bado žaidynės:
[romanas] / Suzanne Collins. - Vilnius: Alma littera, 2010. - 347, [2] p. -
ISBN 978-9955-38-621-6.
Pavojinga meilė:
[romanas] / Suzanne Collins. - Vilnius: Alma littera, 2012. - 347, [2] p. -
ISBN 978-9955-38-876-0.
Liepsnojantis įtūži :
[romanas] / Suzanne Collins. - Vilnius: Alma littera, 2011. - 371, [2] p. -
ISBN 978-609-01-0039-4.
Pakalbėti
apie „Bado žaidynes“ paskatino štai šitas masinę psichozę iliustruojantis
kliedesys: Naa, neatsigaunu vis dar.
Surijau šias knygas vieną po kitos, dabar taip liūdna, kad noriu tik sėdėt ir
žiūrėt visokius video, susijusius su tom knygom ir filmais, ir nieko daugiau
neveikt. Jau net nesakysiu, kad pabaigusi skaityti trečią dalį, vis dar
nenustoju galvoti. Ir šįryt dar net nebuvau normaliai prabudusi, kai jau
vienintelė mintelė sukosi galvoj: "Kaip seksis Ketnei ir Pitui?" Tai
va, tapau visiška užvaldytąja.
2014/01/15
Mike Resnick. Juodoji ledi
Juodoji
ledi: mokslinės fantastikos romanas ir apysaka / Mike Resnick. - Kaunas:
Eridanas, 2006. - 295, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; t. 358).
- ISBN 9986-97-121-7.
Skaičiau du M. Resnicko kūrinius — „Antrasis kontaktas“ ir „Aiškiaregė“. Turint
minty, kad rašytojas yra Hugo (berods net penkių), Nebula ir dar kažin kokių
apdovanojimų laimėtojas, galima ilgai samprotauti apie mano ir nominantus
renkančių vertintojų skonio skirtenybes, bet… Reziumuojant: abu skaityti
romanai pasirodė besą tokios neįsimenančios vidutinybės, kad, kai atsitiktinės
atrankos būdu skaityklėje įsijungiau „Juodąją ledi“, M. Resnicko pavardė nors
ir sukirbėjo atminty, tačiau nieko esminio nepriminė. Ir tik į naudą: priešingu
atveju „Juodoji ledi“ greičiausiai niekada nebūtų sulaukusi savo žvaigždžių
valandos. Ogi visai nepelnytai. Mat jau seniai neskaičiau tokios smagios
knygos.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)