Remigijus Misiūnas. Pasiklydę laike

Pasiklydę laike: romanas / Remigijus Misiūnas. - Vilnius: Bonus animus, 2009. - 211, [2] p. - ISBN 978-9955-754-16-9.

Recenzentas arba tas, kuris manosi esąs vertintojas, ypač jei anas mėgėjas, neretai pasmerktas tuščiažodžiavimui. Auditorija laukia iš jo įtikinamos istorijos apie istoriją, tariamai turinčios lemti sprendimą, ar recenzuojamas kūrinys vertas laiko ir pastangų. Betgi ne kiekvienai istorijai lemta pagimdyti dar vieną istoriją, esama tokių, kurioms nusakyti pakanka keleto žodžių vientisiniame sakinyje. Profesionalai, štampuojantys standartus, arba entuziastai grafomanai vargu, ar mato tuščiažodžiavimo bėdą. O ir patsai tuščiažodžiavimas skamba kaip katachrezė šiame antraščių skaitymo amžiuje... 

Veronica Roth. Divergentė / Insurgentė / Lojalioji

Divergentė: [romanas] / Veronica Roth. - Vilnius, 2012. - 413, [1] p. - ISBN 978-609-01-0495-8
Insurgentė: [romanas] / Veronica Roth. - Vilnius, 2012. - 428, [2] p. - ISBN 978-609-01-0767-6
Lojalioji: [romanas] / Veronica Roth. - Vilnius, 2014. - 453, [2] p. - ISBN 978-609-01-1469-8

Divergentė. Insurgentė. Lojalioji. — pretenzingi trilogiją sudarančių dalių pavadinimai, užuot intrigavę, pirmiau kelia įtarimų:  mandra antraštė, kaip rodo patirtis, dažnai slepia silpnoką turinį. Arba labai silpną, kaip ir nutiko šiuo atveju.

Jo Walton. Tarp kitų

Tarp kitų: [romanas] / Jo Walton. — Vilnius: manoknyga.lt, 2014. — 333, [2] p. — ISBN 978–609–8114–04–1.

Apie vieną kitą kitą ir keletą tarp

Gyvendamas tarp kitų daugiau ar mažiau, betgi vis tiek kliaujiesi jų nuomone. Taip ir aš šįsyk klioviausi Ovidijaus Ruškio, teiginiais, esą romanas „Tarp kitų“ — „knyga, kokių reta. Turiu omenyje, jog nedažnam pavyksta gauti ir Hugo, ir Nebula apdovanojimus bei būti nominuotam World Fantasy Award’sams. <…> Nežinia tik, kodėl kol kas Jo Walton romanui „Tarp kitų“ sunkiai sekasi prasimušti mūsuose. Gal šis tekstas įkvėps vieną kitą…“ Tolesnių pasvarstymų apie knygą, iki jos visos neįveikiau, nė neskaičiau, idant per daug nesužinočiau. Tiesa, procesas neužtruko, istorijos apimtis nėra didelė, romanas perskaitomas per pora vakarų.

Guillermo del Toro, Chuck Hogan. Padermė

Padermė: romanas / Guillermo del Toro, Chuck Hogan. - Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2011]. - 557, [2] p. - ISBN 978-609-403-212-7.

„Padermė“ — pirmoji to paties pavadinimo trilogijos dalis. Istoriją pristatanti knygos anotacija, skelbianti esą „nors sunku įsivaizduoti, kad apie vampyrus dar būtų galima papasakoti ką nors nauja, kino režisierius Guillermo del Toro, suvienijęs jėgas su Chucku Hoganu, įrodo priešingai. Jie dar kartą perkuria kraugerių mitologiją, pasiūlydami puikią istoriją, kurioje susipina legendos, pasaulinė krizė ir neišgalvotos stiprių žmonių istorijos“ — meluoja. Ponai autoriai anaiptol neperkuria jokios kraugerių mitologijos; jų pasiūlytai istorijai iki puikumo kaip Naujosios Zelandijos aborigenui pėsčiomis iki Vatikano; o apie „neišgalvotas stiprių žmonių istorijas“ anotacijos autorius, matyt, susapnavo, antraip tą „neišgalvojimą“  tektų pateisinti nebent bukaprotiškumu, neskiriant fikcijos nuo realybės. Na, taip, kas jau kas, o fantastikos žanro aistruoliai žino, kokia trapi riba tarp šiapus ir anapus (kad ir kas toks tas anapus bebūtų), tačiau čia — tikrai ne tas atvejis. Tikrų tikriausiai.

Ties riba į rytojų / Edge of Tomorrow, 2014

Filmas „Ties riba į rytojų“ (Edge of Tomorrow, 2014) pasakoja apie nekaringą karį, kuris, itin nesėkmingai susiklosčius aplinkybėms, pasiunčiamas į kovos su ateiviais lauką, o čia, deja, netrunka gauti galo. Tas „deja“ toks dviprasmiškas, mat galas ypatingas: atsitiktinumo dėka pacifistas karys įgyja galią, leidžiančią jam vėl ir vėl iš naujo išgyventi paskutinę dieną. Ir, savaime aišku, tapti nenugalimu kovotoju, kuriam lemta išgelbėti pasaulį. Vienaip ar kitaip, vingiuotai ar tiesiai, anksčiau ar vėliau — visi Tomo Cruzo keliai veda į Romą, t.y. į žmonijos gelbėjimą, ir ką jau čia padarysi, jei tokia Aukščiausiojo duotybė — didvyrio įspaudas ant kaktos.

 

Neil Gaiman. Anansio vaikai

Anansio vaikai: [romanas] / Neil Gaiman. — Vilnius: Vaga, 2011. – 382, [1] p. – ISBN 978-5-415-02205-2.

„Anansio vaikai“ — pasakojimas apie tai, kokios problemos kyla vaikams, kai jų tėvas yra gyvenimą švenčiantis dievas voras. Teisybės dėlei reikėtų pridurti, kad nesklandumai ima rastis anam mirus, betgi dievų mirtis — perdėm dviprasmiška būsena, todėl čia atsisveikinimas „ilsėkis ramybėje“ ne visai tinkamas.

František Behounek. Kosmoso robinzonai

František Behounek, Kosmoso robinzonai. Vaga: Vilnius, 1966.

Šis įrašas vertinamuoju požiūriu yra niekinis: menka tikimybė, kad tas, į kurio rankas paklius „Kosmoso robinzonai“, ieškos atsiliepimų apie juos internete. Dar menkiau tikėtina, kad knygą apskritai kas nors skaitys. Visai ne todėl, kad ji tikrai prastoka, ne — anoji tiesiog sena, išleista dar gūdžiais 1966 metais, maždaug tada, kai gimė šiandienos virtualiosios kartos gimdytojai. Tiesa sakant, sugalvojau tik dvi aplinkybes, kai „Kosmoso robinzonai“ vis dar galėtų būti skaitomi: pirmoji (ištikusi mane) — tingus atostogų nuobodulys pajūryje, kai internetas neveikia, o skaityklėje per neapsižiūrėjimą užsilikę „kažkas neaiškaus“; antroji — nostalgija: visiems knygas skaitantiems ar kadaise skaičiusiems, matyt, pažįstama situacija, kai ankstyvoje paauglystėje perskaitei kažką tooookio! ir, po n+1 meto netikėtai atradęs, vėl entuziastingai čiumpi į rankas. Štai tų, sovietmečiu nelepintųjų fantastinės literatūros gausa, nostalgija dar gali retkarčiais prikelti šį romaną antram gyvenimui. Tiesa, jų, beveik neabejoju, laukia nykus nusivylimas.