2014/08/02

Neil Gaiman. Anansio vaikai

Anansio vaikai: [romanas] / Neil Gaiman. — Vilnius: Vaga, 2011. – 382, [1] p. – ISBN 978-5-415-02205-2.

„Anansio vaikai“ — pasakojimas apie tai, kokios problemos kyla vaikams, kai jų tėvas yra gyvenimą švenčiantis dievas voras. Teisybės dėlei reikėtų pridurti, kad nesklandumai ima rastis anam mirus, betgi dievų mirtis — perdėm dviprasmiška būsena, todėl čia atsisveikinimas „ilsėkis ramybėje“ ne visai tinkamas.

Romaną skaičiau per tingias atostogas pajūry ir, reikia pastebėti, tai puikiai tokiomis aplinkybėmis tinkanti knyga: siužetas įdomus, tačiau ne toks, kad neatsiplėštum ir daugiau nieko aplinkui nematytum; pasakojimas lengvas, bet pagardintas smagiais šmaikštumo ir ironijos perliukais. Kas be ko, iki „Amerikos dievų“ šiai istorijai toloka — anie, mano akimis, N. Gaimano kūrybos pažiba. „Anansio vaikuose“ mitologinės potekstės ir kontekstai sūkuriuoja kur kas menkesnėmis srovėmis, dargi, sakyčiau, kartkartėmis ir banalokomis, o į pirmaujančias pozicijas išsiveržia detektyvinė intriga. 
Tačiau romane išlaikomas patrauklus autoriaus kūrybai būdingas nutolusio pasakotojo  stilius, kai į įvykius ir veikėjų išgyvenimus žvelgiama tarsi iš šalies, iš kito laiko, kitos erdvės; pasakojama tiesiog dar viena istorija, dar vienas nutikimas. O kadangi nėra tariamo suasmeninimo, visu grožiu skleidžiasi gaimaniškoji ironija, kartkartėmis išauganti iki sarkazmo. Būti sėkmingai ironišku — velniškai sudėtinga, kurti natūralios ironijos įspūdį — talentas. Ką gi, N. Gaimanas šiuo klausimu išties talentingas.
 
Kitas momentas — nors „Amerikos dievai“  ir „Anansio vaikai“ dvi atskiros istorijos, tačiau jas sieja ta pati dievų tema, pirmasis romanas funkcionuoja kaip antrojo kontekstas. Viena vertus, tai išplečia suvokimo lauką, tačiau kartu neišvengiamai priverčia abi knygas lyginti tarpusavyje antrosios nenaudai. Todėl nors „Anansio vaikuose“ ir esama komiškai taiklių įžvalgų, tačiau visai nesinori ieškoti kokių gilesnių poteksčių, anos šiuo atveju būtų labiau įsivaizduojamos.

Tiesa, radau, esą „romanas „Anansio vaikai“ 2006 m. buvo apdovanotas „Locus“, „British Fantasy Society“, „Mythopoetic“ premijomis ir užkopė į „New York Times“ skaitomiausių knygų sąrašo viršūnę“. Betgi, manyčiau, visi šie aplodismentai labiau iš inercijos.

Vertintina
Rekomenduotina
Skaitytina
Peiktina
Naikintina 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą