Galingųjų
palikimas: mokslinis fantastinis romanas ir apsakymai / Alan Dean Foster. -
Kaunas: Eridanas [i.e. Naujasis Eridanas], 2000. - 239, [1] p. - (Pasaulinės
fantastikos aukso fondas; t. 177). - ISBN 9986-950-66-X.
Romanas labai kuklutis, vos 180 psl. Pasakojimas baigiasi vos pasiekęs
kulminaciją. Na, būna tokių istorijų, vienos pretenduoja tapti stimulu
skaitytojo vaizduotei skleistis, kitos su užuominomis į tęsinį. Toks yra ir „Galingųjų
palikimas“ — antroji iš n+1 pasakojimo apie Flinksą knyga. Tai paaiškina
fragmentišką pasakojimo pobūdį — viena detalė spalvingoje mozaikoje. Deja, ši
detalė, matyt, ne centrinė, iš periferijos, kur spalvos blankesnės. Betgi ir
tokių reikia.
Nepėsčias (o tai reiškia — dalinis telepatas) jaunuolis Flinksas beveik
atsitiktinai įsivelia į su nežemiškomis technologijomis susijusį nuotykį ir, spalvingos kompanijos lydimas, iškeliauja ieškoti svetimeivių artefakto. Pastarąjį radęs įgyja neįtikėtinų galių
ir... Istorijos pabaiga.
Negaliu sakyti, kad pasakojimas prastas. Dargi priešingai, „sukaltas“ pagal
klasikinį einamų skaitinių šabloną:
geri veikėjai vs blogi veikėjai / turtuolis vs vargšas / žmogus vs svetimeivis / ištikimas svetimeivis vs niekšas žmogus / nuoširdi
dvasinga įsimylėjėlė vs klastinga tuštutė barakuda / ir t.t. vs ir pnš. Ką jau ką, o plaktuko,
vinių ir tipinių schemų paskirtį A. D. Fosteris įvaldęs nepriekaištingai.
Kalbant apie pasakojimo stilių — nėra išskirtinai peiktinas. Apskritai
romaną dalinčiau į du lygmenis: vykusį ir nevykėlišką. Pastarajam priklauso viskas, kas susiję su
žmonių santykiais, bado akis tos klišės, bado. Bet kad galutinai ir beviltiškai
viskas banalu — irgi negalima sakyti. Čia tas kitas lygmuo, kada skaityti netgi
įdomu, pvz. Plaštakės planetos aprašymai. Tačiau viską gadina dialogai:
pernelyg ilgi, pernelyg monotoniški, pernelyg dirbtiniai, tebūnie ir
prikaišioti įterpinių ir dalelyčių. Tai vienas iš tų atvejų, kada prireikus papasakoti priešistorę, autorius neranda jokio kito būdo, kaip tik patogiai
pasodinti vieną iš savo veikėjų, kuris likusiesiems turi skaityti paskaitas
apie tai, kaip ten viskas buvo.
Kai Vikipedijoje pasitikslinau pono A. D. Fosterio produktyvumą — ką gi, to
pavydėtų net Onorė de Balzakas, savo laiku buvęs produktyvaus produkto masėms simboliu. Vis tik, manau, kad tai nėra mano
pažinties su A. D. Fosteriu pabaiga, reikėtų jį dar pakedenti...
Skaitytina
Peiktina
Kartu su romanu knygoje išspausdinti trys apsakymai. Du iš jų R. Sheckley: „Šalin
rankas“ ir „Minties kvapas“. Juose plėtojama įprastinė R. Shekley apsakymams
būdinga tema — svetimeivių
svetimumas. Dalykas įdomus, tik kad
labai jau vaikiškai pateiktas.
Kitas pasakymas — „Vėrinys“. Pasakiška mokslinė fantastika nuostabiu U. Le
Guin stiliumi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą