Lawrence Watt-Evans. Tamsiosios pusės miestas

Tamsiosios pusės miestas: mokslinis fantastinis romanas ir apsakymas / Lawrence Watt-Evans. - Kaunas: Naujasis Eridanas, 2003. - 252, [2] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; t. 285). - ISBN 9955-10-070-2.

Jau po 50-ties Lawrence Watt-Evans  „Tamsiosios pusės miesto“ puslapių perpratau, ką taip labai primena romano autoriaus pasakojimo stilius — ogi einamą lenkų detektyvų rašytoją Joanną Chmielewską (et, dargi nuotaika pašlijo, mat, tikslinantis rašytojos pavardės rašybą Wikipedijoje, paaiškėjo, kad anoji vos prieš pora mėnesių Anapilin iškeliavo...). Tas panašumo pojūtis vis stiprėjo, o bendras įspūdis liko kone identiškas. Tai reiškia — dviprasmis. Čia reikia daryti aiškinamąjį ekskursą.

John Norman. Goro planeta

Goro planeta: mokslinės fantastikos romanas / John Norman. - Kaunas: Naujasis Eridanas, 2011. - 319, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302; t. 485). - ISBN 978-9955-10-154-3.

Perskaičius tokias knygas kaip „Goro planeta“,  kaskart kilsteli galvą skeptiškoji mano prigimties pusė: esą, žiū, jei jau toookiooos rašliavos dienos šviesą išvysta, negana to — verčiamos į n+1 kalbą, tai bene negalėtum ir Tu panašių nesusipratimų pasaulin paleisti?

Saugumas negarantuojamas / Safety Not Guaranteed (2012)

Filmas pristatomas kaip komedija ir romantinė drama. Lygiai taip pat galėtų būti priskirtas sci–fi kategorijai, mat komedijos čia tiek pat, kiek ir mokslinės fantastikos. Kitais žodžiais tariant — ogi nei kiek. Joks čia priekaištas, konstatuoju faktą.

Hal Clement. Ekspedicija „Trauka“

Ekspedicija „Trauka“: mokslinis fantastinis romanas / Hal Clement. - Kaunas: Eridanas [i.e. Naujasis Eridanas], 2000. - 217, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; t. 186). - ISBN 9986-950-73-2.

Kažkur Visatoje, už daugybės šviesmečių nuo mūsų Saulės, aplinkui Belno žvaigždę skrieja Mesklino planeta. Ji daug didesnė ir masyvesnė už bet kurią Saulės sistemos planetą, tad traukos jėga jos poliuose net septynis šimtus kartų viršija žemiškąją. Ir visgi joje taip pat egzistuoja flora bet fauna, ir netgi protinga gyvybė...

Europa / Europa Report (2013)

Lietuviški portalai filmo pavadinimą „Europa Report“ verčia tiesiog „Europa“. 

„Europa“ ilgokai buvo mano akiratyje, bet vis neradau tinkamos progos / nuotaikos peržiūrėti. Nors treileris viliojo, tačiau šiek tiek atgrasė filmavimo būdas (esą veiksmą filmuoja kameros, įrengtos erdvėlaivyje ir astronautų skafandruose), keliantis asociacijų su mažabiudžetėmis nevykėliškomis raganų medžioklės istorijomis. Galiausiai, matyt, nuojauta sufleravo, kad šiam filmui reikia patogių, susikaupti leidžiančių aplinkybių. Kai pagaliau tokios susiklostė — patyriau kuo tikriausią atradimą. „Europa“ — vienareikšmiškai geriausias metų (ir apskritai vienas iš geriausių visų laikų) sci–fi filmas.

Sergej Lukjanenko. Genomas

Genomas: mokslinis fantastinis romanas / Sergej Lukjanenko. - Kaunas: Naujasis Eridanas, 2005. - 317, [2] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; t. 343). - ISBN 9955-10-134-2.

Mano simpatijas Sergejus Lukjanenko užkariavo daugiau nei prieš dešimtmetį, vieną kaitrią vasaros naktį, kai iki aušros nieku gyvu negalėjau iš rankų paleisti „Atspindžių labirinto“. Dar ir šiandien užplūsta jaudulio banga, prisiminus to skaitinio sukeltus įspūdžius. Beje, drįstu manyti, kad man pritartų daugelis rašytojo gerbėjų — tai buvo kažkas tooookio! Kad S. L. turi talentą kurti nuotykinę fantastiką — nekyla jokių abejonių. To talento neužgožia net ir neretai apninkąs kūrinių tiražavimo įspūdis. Įtaigus ir sklandus pasakojimas, pagaulūs charakteriai, ne visada nuspėjami siužeto vingiai — visa tai ir prasčiausias rašliavas ištempia iki skaitytinų lygio. O jeigu dar palygintume su kokiu L. Nivenu ar R. Zelazny (teatleidžia man jų gerbėjai) — S. L. anuos visa galva pranoksta.

Paskutinės dienos Marse / The Last Days on Mars (2013)

Taigi, Marsas. Marsas iš esmės visada yra gerai. Su sąlyga, jei jo yra daugiau, nei vien tik planetos vardas filmo pavadinime. Filme „Paskutinės  dienos  Marse“ (beje, lietuviškame filmo pavadinimo vertime dominuoja vienaskaitos variantas „Paskutinė diena Marse“, kuris pagal turinį lyg ir tikslesnis) vis dėlto dėmesys nukreiptas į paskutines dienas, o ne į Marsą.

Iki pirmo lavono atsiradimo — ekrane viskas pakankamai sklandu. Pavargę astronautai–mokslininkai, kurie skaičiuoja paskutines misijos Marse valandas; irzulys dėl nevaisingų pastangų atlikti kokį lemtingą atradimą, amžiams įrašysiantį atradėjo vardą šlovingos istorijos puslapiuose; rausvai gelsvas Marso kraštovaizdis su viena kita audra; praktiški skafandrai, sėkmingai apsaugantys nuo radiacijos... Žodžiu, tinkamas įvadas, tinkama nuotaika, tinkami dialogai ir dar tinkamesnė vaidyba. O tada...  Atsiranda lavonas. Ir reikalai akimirksniu pašlyja. Kas be ko, retas lavonas įneša gyvųjų pasaulin harmonijos ir pozityvo, bet negyvėliai Marse — išskirtinai reto bjaurumo reiškinys.