
Tiesa sakant, filmas man pasirodė klaikiai liūdnas, kone iki graudulio. Priskirtinas istorijoms iš ciklo „Ieškau savo vietos po saule“. O kad nil novi sub sole — dar romėnai konstatavo. Ir jei tik, žiū, užsimirši ir nesilaikysi kokio tvirtesnio stulpo įsikibęs — garantuota akistata su ponu nusivylimu, panele savigaila ir ponaičiu nepagrįstu lūkesčiu. Kodėl gi ne, entuziastai visada džiugina akį. Bet už vis labiau primena, kaip svarbu pasitikrinti stabilų sukibimą su patikimu paviršiumi.
Tiesa, kalbant apie filmą... Viskas
su juo gerai. Šit tik su aktorių vaidyba
stipriai prastokai.
Žiūrėtina
Peiktina
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą