Anansio
vaikai: [romanas] / Neil Gaiman. — Vilnius: Vaga, 2011. – 382, [1] p. – ISBN
978-5-415-02205-2.
„Anansio
vaikai“ — pasakojimas apie tai, kokios problemos kyla vaikams, kai jų tėvas yra
gyvenimą švenčiantis dievas voras. Teisybės dėlei reikėtų pridurti, kad nesklandumai
ima rastis anam mirus, betgi dievų mirtis — perdėm dviprasmiška būsena, todėl
čia atsisveikinimas „ilsėkis ramybėje“ ne visai tinkamas.
Romaną skaičiau per tingias atostogas pajūry ir, reikia pastebėti, tai puikiai tokiomis aplinkybėmis tinkanti knyga: siužetas įdomus, tačiau ne toks, kad neatsiplėštum ir daugiau nieko aplinkui nematytum; pasakojimas lengvas, bet pagardintas smagiais šmaikštumo ir ironijos perliukais. Kas be ko, iki „Amerikos dievų“ šiai istorijai toloka — anie, mano akimis, N. Gaimano kūrybos pažiba. „Anansio vaikuose“ mitologinės potekstės ir kontekstai sūkuriuoja kur kas menkesnėmis srovėmis, dargi, sakyčiau, kartkartėmis ir banalokomis, o į pirmaujančias pozicijas išsiveržia detektyvinė intriga.
Tačiau romane
išlaikomas patrauklus autoriaus kūrybai būdingas nutolusio pasakotojo stilius, kai į įvykius ir veikėjų išgyvenimus
žvelgiama tarsi iš šalies, iš kito laiko, kitos erdvės; pasakojama tiesiog dar
viena istorija, dar vienas nutikimas. O kadangi nėra tariamo suasmeninimo, visu
grožiu skleidžiasi gaimaniškoji
ironija, kartkartėmis išauganti iki sarkazmo. Būti sėkmingai ironišku —
velniškai sudėtinga, kurti natūralios ironijos įspūdį — talentas. Ką gi, N.
Gaimanas šiuo klausimu išties talentingas.
Kitas
momentas — nors „Amerikos dievai“ ir
„Anansio vaikai“ dvi atskiros istorijos, tačiau jas sieja ta pati dievų tema, pirmasis romanas
funkcionuoja kaip antrojo kontekstas. Viena vertus, tai išplečia suvokimo
lauką, tačiau kartu neišvengiamai priverčia abi knygas lyginti tarpusavyje
antrosios nenaudai. Todėl nors „Anansio vaikuose“ ir esama komiškai taiklių
įžvalgų, tačiau visai nesinori ieškoti kokių gilesnių poteksčių, anos šiuo
atveju būtų labiau įsivaizduojamos.
Tiesa,
radau, esą „romanas „Anansio vaikai“ 2006 m. buvo apdovanotas
„Locus“, „British Fantasy Society“, „Mythopoetic“ premijomis ir užkopė į „New
York Times“ skaitomiausių knygų sąrašo viršūnę“. Betgi, manyčiau, visi šie
aplodismentai labiau iš inercijos.
Skaitytina
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą