Vėjo
vardas: romanas / Patrick Rothfuss. - Vilnius: Tyto
alba, 2011. - 630, [2] p. - ISBN 978-9986-16-828-7.
Išminčiaus
baimė: karaliaus žudiko kronikos I D. / Patrick
Rothfuss. - Vilnius: Tyto alba, 2013. 519, [1] p. - ISBN
978-9986-16-965-9
Išminčiaus
baimė: karaliaus žudiko kronikos II D. / Patrick
Rothfuss. - Vilnius: Tyto alba, 2013. 493, [2] p. - ISBN
978-9986-16-978-9.
Metus baigiau su magine
fantastika – Patricko Rothfusso „Karaliaus žudiko kronikomis“ („Vėjo
vardas“ (2011), „Išminčiaus baimė“ (I, II d., 2013). Jos jau keletą mėnesių
skaityklėje laukė savo eilės, kol galiausiai pajutau, kad tamsus, tingus ir, sutikite,
kiek slaptingas žiemos tarpšventinis laikotarpis yra pats tas metas skaityti
magiškas knygas. Arba knygas apie magiją. Čia jau kaip pasiseks įsijauti.
Knygų apimtis įspūdinga,
istorija spalvinga, todėl, tikėtina, geriau būtų leisti jai susigulėti iki
rasis nuosėdos — išryškės esminiai, raktiniai pasakojimo
momentai. Šviežias įspūdis ne visada yra pats tikriausias ir teisingiausias.
Antra vertus, man ši istorija pasirodė visgi labiau apie magiją nei magiška,
taigi nujaučiu, kad už nuosėdas greitesnė būtų užmarštis.
P. Rothfussas, kuria
istoriją apie istoriją, t.y. atskleidžia mito kilmę – tikruosius paslaptingo
raudonplaukio didvyrio Kvouto, apie kurio žygius sklinda neįtikėtinos legendos,
nuotykius, pasakoja jo gyvenimo kelią. Rašytojas savo herojaus lūpomis
nepavargdamas vėl ir vėl kartoja: tarp tikrosios istorijos ir ją aidu
atkartojančios šlovingos legendos nieku gyvu negalima dėti lygybės ženklo. Mat
tiesa, deja, kur kas proziškesnė. Paradoksalu, nes iš esmės tuo pačiu teiginiu
galima apibūdinti ir paties P. Rothfusso „Kronikas“ – garsas apie jas
atsiliepimų ir rekomendacijų pavidalu gerokai pralenkė tikrovę. O gal čia ir
slypi dalis geros istorijos paslapties? Bet tik dalis.
Skaičiau „Kronikas“ ir vis
bandžiau rasti atsakymą, kur tas anotacijoje pabrėžtas jų panašumas į J. R. R.
Tolkieno „Žiedų valdovą“? Linkstu manyti, kad anotacijos autorius (-ė) kalbėjo
ne apie lyginamų kūrinių turinį. Juk turinio prasme „Kronikos“ kur kas (netgi
pernelyg) artimesnės J. K. Rowling „Hariui Poteriui“. Ir čia, manyčiau, viena
didžiausių „nelaimių“. Mat P. Rothfussas, atrodytų, lyg ir pajėgus
priartėti prie Tolkieno, bet… Bet. „Žiedų valdovas“ – viena sunkiausių mano
skaitytų knygų ir nieku gyvu pirmiausia jos neapibūdinčiau kaip įdomios. Tik
įveikęs šį iššūkį supranti, kokia didinga, įtraukianti, užvaldanti ši istorija.
O P. Rothfussui kažkas pakiša koją – gal skuba, pataikavimas skaitytojui,
tuštybė, pelnas... Taip, jis kuria gerą istoriją, bet nepakankamai gerą, kad ši
galėtų būti pavadinta išskirtine. Kodėl žodį „nelaimė“ rašau kabutėse? Nes,
įtariu, jei P. Rothfussas būtų atsisakęs visų greitą šlovę žadančių blizgučių
ir turinio kartočių, jo kūrinys būtų išskirtinis, taip, tačiau... Nepakankamai
geras, kad pelnytų sėkmę čia ir dabar.
Neteigiu, kad spręsdamas
populiarumo ir išskirtinumo dilemą (jei anoji apskritai rašytojui sąmoningai
kilo) P. Rothfussas pasirenka klaidingai, tačiau viliuosi, kad „Kronikos“ – tik
plunksnos pramankštinimas prieš ateities iššūkius. Ir
žvelgiant iš šios pozicijos, turime labai neblogą rezultatą. Taip, romaną smukdo sekimas
„Hario Poterio“ pėdomis (nesiginčiju, skirtumų tarp Kvouto ir Hario daugiau nei
panašumų, bet pastarųjų, deja, irgi daugoka), esama ir silpnokų, pernelyg
ištęstų epizodų, migdančių beverčių dialogų. Bene labiausiai kliuvo pagrindinio
veikėjo Kvouto charakterio nenuoseklumas, jo patirti išgyvenimai, turėję
suformuoti asmenybę, mano akimis, neretai prasilenkia su dominuojančiu
tiesmukumu, karštakošiškumu, o kartais – netgi nuovokos stoka. Šitai kiek
kompensuoja subtili meilės linija, tačiau „Išminčiaus baimei“ artėjant pabaigos
link, subtilumo vis mažiau, o nenuovokumo ir dirbtinio dramatizmo vis daugiau.
Tačiau yra ir naujų,
smalsumą uždegančių maginės fantastikos idėjų, virtinė dėmesį išlaikančių
nuotykių, o rašymo stilius nereikalauja iš skaitytojo didesnio susikaupimo.
Šįkart tai privalumas, mat leidžia vertinti knygą kaip nors ir ilgą, tačiau
nesudėtingą ir smagų skaitinį. Manau, pretenzijos į kažką daugiau šiuo atveju
būtų nepagrįstos.
Skaitytina
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą