„Jeigu kartą prieš tave ir vėl prasivers žemė, ir iš
prarajos, visaip vartydamosis, ims lėkti kometos, visokios žvaigždės, meteorai,
jeigu apsidairęs pamatysi, kad apie tave labai gražiomis orbitomis sukasi planetos,
nuo kurių į tave blizgančiomis akimis žiūri ufonautai, jei išvysi daug įvairių
galaktikų, žėrinčių it briliantai – tada ramiai atsisėsk, paremk ranka galvą ir
kiek pamąstyk apie Visatos begalybę.“ — Gintaras Beresnevičius. Keturi
vėjai, 1991 m. Nr.5.
