Mike Resnick. Juodoji ledi

Juodoji ledi: mokslinės fantastikos romanas ir apysaka / Mike Resnick. - Kaunas: Eridanas, 2006. - 295, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; t. 358). - ISBN 9986-97-121-7.

Skaičiau du M. Resnicko kūrinius — „Antrasis kontaktas“ ir „Aiškiaregė“. Turint minty, kad rašytojas yra Hugo (berods net penkių), Nebula ir dar kažin kokių apdovanojimų laimėtojas, galima ilgai samprotauti apie mano ir nominantus renkančių vertintojų skonio skirtenybes, bet… Reziumuojant: abu skaityti romanai pasirodė besą tokios neįsimenančios vidutinybės, kad, kai atsitiktinės atrankos būdu skaityklėje įsijungiau „Juodąją ledi“, M. Resnicko pavardė nors ir sukirbėjo atminty, tačiau nieko esminio nepriminė. Ir tik į naudą: priešingu atveju „Juodoji ledi“ greičiausiai niekada nebūtų sulaukusi savo žvaigždžių valandos. Ogi visai nepelnytai. Mat jau seniai neskaičiau tokios smagios knygos.

Būtent — smagios. Man regis,  šis būdvardis geriausiai apibūdina bendrąjį įspūdį. Kaip ledų porcija vidurvasarį Palangos pliaže. Nes nei įdomia, nei originalia, nei dar kuo nors išskirtine knygos pavadinti negalima. Priešingai — istorija netgi primityvoka. Ir vis dėlto — labai smagi.

Knygos anotacija nepriekaištingai nusako jos turinį: Žmonių Oligarchijos valdomuose pasauliuose nuolat pasirodo paveikslai bei hologramos, vaizduojančios paslaptingą moterį juodais drabužiais. Kai kuriems jos portretams daugiau nei aštuoni tūkstančiai metų!.. Kas ji tokia?.. Kodėl ši žavi nepažįstamoji pasirodo vien žmonių rasės vyrams, nebranginantiems savo gyvybės? Juodoji Ledi traukia ir turtuolį kolekcininką, ir žavų sėkmės džentelmeną, ir sąžiningą meno tyrinėtoją Leonardą, bjorną iš Benitaro planetos. Negi iš tikrųjų, kaip skelbia pranašystė, Juodoji Ledi yra Didžioji Deivė? O gal Tikroji Mirtis?.. Taigi smalsumo apimti anotacijoje paminėti personažai ir vaikosi po visą galaktiką paslaptingąją damą, kiekvienas turėdamas savų motyvų.

Kaip jau sakiau, siužetas paikas ir banalokas. Užtat pasakojimo stilius reto šaunumo: istoriją pirmuoju asmeniu pasakoja svetimeivis. Na taip, šitai nėra kokia išskirtinė naujovė. Ir taip, žinoma,  iki V. Vinge rafinuoto subtilumo ponui M. Resnickui kaip triskart iki Kentauro Alfos. Bet! Ne pėsčiomis, važiuotam.  Nes rašo šmaikščiai ir lengvai. Dialogai kartkartėmis priartėja prie anekdoto, personažai (ypač „sėkmės džentelmeno“ ir svetimeivio) verti humoreskos, o veiksmo intensyvumas ir užmojai — tiesiai iš komikso. Ir tai puikus kokteilis porai lengvų vakarų. Jau nekalbant apie tai, kad romanas reabilitavo jo autorių mano akyse.

Istorija apie Juodąją Ledi telpa vos kiek daugiau nei į 200 puslapių, todėl prie romano prisegtas netrumpas Rodrigo Garcia y Robertson apsakymas „Ilga kelionė namo“. Ką galiu pasakyti... Viešpatie, apsaugok žmoniją nuo tokių rašytojų, jų „kūrybos“ ir pastarosios leidėjų. Tai viena iš rašliavų, kurias per Užgavėnes reikėtų viešai deginti Rotušės aikštėje.

Vertintina

Rekomenduotina

Skaitytina

Peiktina 

Naikintina

Apsakymas — naikintinas