Anapus / Hereafter (2010). Tai lengvas filmas. Pozityvia prasme.
Lengvas nepretenzingas siužetas, lengvai skaudūs išgyvenimai, lengva
džiazuojant muzika... Lengvumo pojūtis
peržiūrėjus.
Istorija net banaloka. Nors filmo
pradžia žada fantastinę intrigą: vienas pamato negyvėlius, kitas gali su jais kontaktuoti,
trečias negali, bet nori. Bet šiaip jau tie numirėliai tėra inspiracija pajudėti
pirmyn: mat visiems trims tiesiog sunku gyventi. Užtat ir ieško vienas kito.
Kad palengvėtų.
Na taip, saldoka, bet negali sakyti, kad režisierius (pats ponas C. Eastwoodas) nesaikingai barstytų cukraus pudrą ant žiūrovo galvos. Galų gale ir santūrusis Mattas Damonas nėra romantinis tipažas, kad ir kokio lėkšto turinio filmuose sukiotųsi. Aktorių komanda apskritai puikiai surinkta, be hiperbolizuoto dramatizmo veiduose.
Tiesa, kažkur skaičiau, kad kūrėjai
gavo apdovanojimą už spec. efektus — cunamio bangos imitaciją ar kažkas tokio.
Nepamenu. Nes, tiesa sakant, ne tai dėmesį traukė.
Štai dar kas — pagrindinis herojus
aistringas Dikenso gerbėjas : )
Vertintina
Peiktina
Naikintina
Rekomenduotina
Žiūrėtina
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą