Tokį
šmaikštų, šmaikštų filmą vakar žiūrėjau —
„Kaubojai ir ateiviai“.
Nžn, kaip jis
pro mano akis prasprūdo savo debiuto metu, anyway — į Danielio Creigo torsą
pasižiūrėti pavėlavau tik trejus metus. Danielis, žinoma, pats savaime didingas
reginys: tamsusis titanas — rūstus kaip požemių dievas, gajus kaip Silvestro
Stalonės Rembo, kupinas sielą kraujuoti verčiančios ištikimybės. Kad banditas,
tai smulkmena. Negi tikro vyro įvaizdis derėtų su kokia ūkininko profesija? O
štai plėšikų gaujos vadeiva, metęs savo versliuką dėl meilės exprostitutei —
čia jau visai kita kategorija, visai kita...
Be šito didžiavyrio dėmesio dar vertas daktaro Hauso mokinukės prisikėlimo iš mirusiųjų epizodas: anoji it feniksas pakilo iš liepsnų, negana to — nužengė nuo laužo kaip BotticellioVenera. Žiūriu ir savo akimis netikiu: ne filmas, o archetipų rinkinys.
Kas
dar? Yra tų dramatiškų epizodų, yra... Neblėstančio žavesio Harisono Fordo,
žiauraus išnaudotojo, rūsčią širdį priverčianti kraujuoti vargetos indėno
išpažintis. Vaikiuko meilė šuneliui. Na, dar svetimeiviai, eksploatuojantys
Laukinių Vakarų lygumas ir kalnynus. Mat anie trokšta aukso, kuris, pasirodo,
visatoje besąs vertinga retenybė. Tokia vertinga, kad jei kaubojai nesiryš
užkirsti kelią agresijai, Žemės laukia garantuota žūtis.
Žiūrėtina
Vien del pavadinimo reikia perkelt i "naikintinu" kategorija tokius filmus..
AtsakytiPanaikintiCha, cha, pavadinimas labai šmaikštus : )) Visas filmas šmaikštus, bėda tik, kad prie jo aprašo nėra žodžio "komedija" (koks begėdiškas aplaidumas), todėl žiūrovas iš pradžių būna kiek priblokštas netikėtumo : ))
PanaikintiKaubojai ir ateiviai... Ne, na kas gali paneigti, kad kaubojų laikais NSO po prerijas neskraidė?? : ))