John Flanagan. Žvalgo mokinys. Gorlano griuvėsiai

Gorlano griuvėsiai: [romanas] / John Flanagan. - Vilnius: Nieko rimto, 2014. - 245, [1] p. - ISBN 978-609-441-185-4. - UDK: 821.111(94)-93-312.9

„Gorlano griuvėsiai“ yra pirmoji nemenkos serijos „Žvalgo mokinys“ knyga, skirta, mano galva, plačiai auditorijai: pradedant ikimokyklinukais, tęsiant paaugliais, baigiant įvairių rūšių suaugėliais, skaitančiais ją menkiau raidžių pasaulyje prakutusiems jaunikliams. Mano atvejis buvo būtent pastarasis. Šiaip jau, tikėtina, nė mintis nebūtų kilusi apie knygelę užsiminti, jei ne it tyčia susidėliojusios aplinkybės: „Gorlano griuvėsius“ paėmiau iš karto po to, kai ganėtinai sparčiu tempu suskaičiau J. K. Rowling „Hario Poterio“ I–IV dalis.

Apie Harį daug nekalbėsiu, pasakysiu tik, kad, nors buvo ir geresnių, ir prastesnių istorijos epizodų, vis dėlto likau gilios nuostabos ir sutrikimo ištikty: nesuprasti man to statiško, vienpusio kūrinio populiarumo fenomeno. Kartojau sau, kad jaunikliams adresatams primityvūs charakteriai menkai rūpi, aniems reikia judesio, intrigos. Psichologizmui per jauni ir šiaip dalykas nelabai madingas. O bet tačiau... Net toji intriga, sakyčiau, pravėsusi. Šūsnis bjaurių stereotipų: storas – nevykėlis, mergaitė – kvailai kikenanti prieš berniuką avis, neturtingas – driskius ir t.t., ir pnš. Jau nekalbant apie vertimą, ypač pirmosios dalies, Viešpatie apsaugok...

Tai gal ir nekeista, kad tokiame kontekste su baime išrinkau istoriją apie našlaitį miškinio mokinį:  žmogus gi natūraliai tikiesi blogiausio, ypač po to, kai nusivili savimi, nesugebėjęs rasti gėrio ten, kur jį mato milijonai... Betgi surprise, surprise! Nenumanau, kaip J. Flanaganas parašė tolesnes serijos istorijas (nes vienodai gerai jų tuziną sukurpti – sunkiai įsivaizduojamas reikalas), bet ši – pirmoji – nerealaus gerumo! Hariui Poteriui jaunasis Vilis nušluostė nosį po pirmų dešimties puslapių, dar po dešimties pelnė mano susižavėjimą, o pabaigoje – ir nuoširdžią draugystę.

Istorijos siužetas labai nesudėtingas: našlaitis penkiolikmetis Vilis, nuo mažumės svajojęs tapti riteriu, visgi turi tenkintis tapęs miškinio, karalystės žvalgo, mokiniu. Besimokydamas pas patyrusį mokytoją, patiria keletą nuotykių ir išbandymų, kol įsitikina, sėdįs savo rogėse.

Pagrindinis J. Flanagano herojus patrauklus: užuot apdovanojęs jį stipriu kūnu ir antgamtine galia, autorius į liesą, smulkutį bernioką įdeda tvirtą dvasią ir nedvejodamas sukuria daugybę situacijų, patvirtinančių, kad ne fasadas lemia žmogaus vertę. Ir tai gražu, labai tikra ir, manau, svarbu nemažai daliai spuoguotų, savimi menkai tikinčių, kasdien su pasauliu kovojančių jaunųjų skaitytojų.

J. K. Rowling „Ugnies taurėje“ Hario Poterio varžovai segėjo mirkčiojančius ženklelius su užrašu „Poteris šlykštynė“. Tai buvo bene ryškiausias patyčių epizodas. Haris į nutikimą reagavo apatija arba tiesiog konstatuotu nesmagumu. „Gorlano griuvėsiuose“ taip pat esama skaudžių ir labai pagaulių patyčių, skriaudos scenų. Veikėjų refleksijos visiškai nemoralizuojančios, bet įtikinančios iki šniurkščiojimo nosimi, nes „tai juk taip neteisinga!“. Skriaudikai atsiima pagal nuopelnus, bet tai atrodo teisinga ir tikra, nes nuskriaustasis ne tiek keršija, kiek patiria virsmą iš aukos į savimi pasitikintį vaiką, kuriam buvusi našta vis dėlto paliko įspaudą.

Galų gale, nors rimtesnių nuotykių Vilis patiria lygiai... du, bet kokia įtampa! Koks įsitraukimas! Kokia nuotaika! Juolab, kad berniukas neturi stebuklingos lazdelės ir gelbsti jį ne burtai, bet valia, drąsa ir vikrumas. O vėliau, pasakodamas savo potyrius draugams, jis pradeda prisipažinimu: „vos nenumiriau iš baimės“. Stulbinantis adekvatumas!

Tiesa, nuo pirmų puslapių krenta į akis ir ausis, kad knyga parašyta sodria, turtinga kalba, gerai išversta. Sakyčiau, net neįprastai platus žodynas, daugybė rečiau vartojamų (bet ne archaizmų!) vaizdingų žodžių, posakių, daug ekspresinės leksikos. Tikrai turtinantis žodyną skaitinys, ypač tai vertinga jaunikliams, kurių pagrindinis leksikos fondas dar ganėtinai skurdus.

Summa summarum, man regis, ši knyga duoda daugiau nei vien nekantrumą „o kas bus toliau?“. Skaitykite ją kartu su vaikais, rekomenduokite ir dovanokite jiems – naudos išties bus.