Goro planeta: mokslinės
fantastikos romanas / John Norman. - Kaunas: Naujasis Eridanas, 2011. - 319,
[1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302; t. 485). - ISBN
978-9955-10-154-3.
Perskaičius
tokias knygas kaip „Goro planeta“,
kaskart kilsteli galvą skeptiškoji mano prigimties pusė: esą, žiū, jei jau
toookiooos rašliavos dienos šviesą
išvysta, negana to — verčiamos į n+1 kalbą, tai bene negalėtum ir Tu panašių
nesusipratimų pasaulin paleisti?
Ogi ne. Niekaip. Sveikas protas neleistų. Bet kadangi kažkam sveiko proto argumentas — jokia kliūtis nevaržomai tiražuoti kliedesius, spausdinti, versti ir skleisti, pats sveikumo klausimas virsta kone filosofinio pobūdžio dilema. Nekalbu apie žanro savitumo klausimus. Apie kokybę. Minimalų minimalumo minimumą. Žinoma, visada galima teisintis vartojimo kultūra: mat jei produktas iš principo yra vartotinas ir jo vartotojų randasi pakankamai daug, kad motyvuotų sklaidą — argi tai nelegitimuoja to produkto egzistavimo fakto? Galų gale, ar maža tokių paradoksų pavyzdžių: Kauno meras V. Šustauskas, „Maximos“ puponautų invazija, dainuojanti Zvonkė, stiliaus klausimais M. Petruškevičiaus konsultuojama LR Seimo pirmininkė L. Graužinienė Kijevo Maidane ir Kr. Krivickas televizijoje... KT — kičo triumfas, kurio nepajėgus uždrausti joks KT — Konstitucinis Teismas.
Be
abejo, naivu tikėtis išvengti masių kultūros vartojimo pačiam esant tos
kultūros dalimi. O ir ar tikslinga? Tačiau tai toli gražu netapatu susitaikymui
su nei dvasios, nei proto pastangų nereikalaujančiais apverktinos neraiškių
personažų saviraiškos brukalais. Beje, standartinės formuluotės skonio reikalas anaiptol nėra tolerancijos
apraiška. Greičiau žalia šviesa kultūros nukultūrinimui. Virsmui į kultą,
dažniausiai — kultinį serialą.
„Goro
planeta“? Įvadas į pono Dž. Normano seksualinių fantazijų svajas: anų Goro
planetos apylinkėse pritiražavo (ir vis dar sėkmingai tiražuoja — kasmet su vis
didesniu užsidegimu) nesikuklindamas. Dėkui Dievui, o gal tiesiog „Eridano“ bankrotui, lietuviškai išleistos tik
(net!) trys (iš 33-jų) nuotykių Goro planetoje istorijos,
sutalpintos į dvi knygas. Jei dėdulė būtų bent kiek raštingesnis, dar būtų
galima padiskutuoti vienu ar kitu moters įverginimo
klausimu. Juolab, kad po „50-ties pilkų atspalvių“ sukelto ažiotažo pseudo BDMS
tematika šiandien ant bangos: dominuojantis
patinas ir džiaugsmingai jo įnorius pildanti nuolankioji patelė su vergės
antkakliu ir išdeginta priklausomybės šeimininkui žyme. Ak, taip, tiesa,
kartais „šeimininkas“ dar paima botagą!
Šmaikštuolis
Dž. Normanas, ne kitaip.
***
***
Naikintina
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą