E L James. Penkiasdešimt pilkų atspalvių

Penkiasdešimt pilkų atspalvių : [romanas] / E. L. James. - Vilnius: Alma littera, 2013. - 502, [1] p. - ISBN 978-609-01-0824-6.

Tiek ažiotažo, tiek recenzijų, apžvalgų, komentarų knyga sulaukusi, kad kalbėjimas apie ją jau tegali būti pavadintas tuščiažodžiavimu. O kadangi to tuščiažodžiavimo apstu nors vežimu vežk, prisijungsiu prie bendro choro. Mat labai maga pasvarstyti, kodėl eilinis meilės romanas sukėlė tokį šurmulį. Tiesa, užtikrintai tvirtinti, jog jis išties „eilinis“ gal ir negalėčiau: ne taip jau daug tų meilės romanų yra tekę skaityti, kad lengva ranka juos dėliočiau į (anti)kokybės lentynėles.

Vis dėlto, aptariant „50 atspalvių“, apie kokybę kalbėti yra daugiau nei kvaila. Visai ne dėl jos beviltiškumo ir stokos. Kalbant apie populiariąją pramoginę literatūrą klasikinė kokybės sąvoka, mano galva, netenka jokios prasmės, mat romano gerumą lemia ne mistinė literatūrinė vertė, o vartojimo paklausa. Pastaroji savo ruožtu pirmiausia nulemta sėkmingos reklamos ir viešųjų ryšių kampanijos. Gyvenimas keičiasi, ponios ir ponai. Broliai Karamazovai baigia mirtinai nukraujuoti, pergalingai perverti taikliosios Ketnės iš „Bado žaidynių“ strėlės. Skaitytojai nuleido nykščius žemyn, paskelbdami nuosprendį ir šizofrenikui Hamletui — nebūti.

Anokia čia paslaptis, kad seilėti meilės romanai bene paklausiausia prekė knygų rinkoje. Užtat išsiskirti ir iškišti galvą iš tos seilių jūros taip, kad būtum pastebėtas — čia jau iššūkis. „Saulėlydžio“ vampyriadoje šis iššūkis įveiktas nuglamūrinus  iki tol pabaisomis buvusius vampyrus ir vilkolakius, o štai „50-ties atspalvių“ autorė problemą sprendžia pagrindiniam romano veikėjui į rankas įdavusi bizūną. Ir jei literatūros kritikui ar pretendentui į tokį statusą šis sprendimas sukels pašaipų šypsnį, tai alkanai tikslinei meilės romanų skaitytojų auditorijai pažadins ugnį širdyje ir kelnaitėse. Šlovė šiandien matuojama ne rašytojo pavardės minėjimu bibliotekų lentynose dūlančiose chrestomatijose, o parduotų egzempliorių skaičiumi, tęsinių perspektyva, ekranizacijos galimybėmis...

Ką gi, šiuo klausimu anotacija nemeluoja, E L James tikrai parašė „pasaulį sukrėtusį“ romaną. Susikrėtė ne vienas: jau minėtas alkanas romaniūkščių gerbėjas, tikėtina, sukrėtė tarp skaitymų besimasturbuojant patirtas orgazmas; teminius skaitytojus neabejotinai sukrėtė iškreipta BDSM pasaulio samprata; leidėjus krėtė džiaugsmo virpuliai dėl lūkesčius viršijusių pardavimų; kovotojai už tiesą buvo sukrėsti „Linkomanijos“ piratų operatyvumo. Asmeniškai mane gerą trečdalį knygos krėtė nuoširdžiai smagus juokas. Žodžiu, pasaulis ritmingai kratosi, bet ar atsiras bent vienas prieštarausiantis, kad geriau kratytis nuo erotinių fantazijų nei nuo Fokušimos atominę skaldžiusio žemės drebėjimo? Taigi.

Let's enjoy the night and get the party started!

Vertintina

Rekomenduotina

Skaitytina

Peiktina 

Naikintina

Kratytina