Nežinoma planeta / K-Pax (2001)

Noriu pakalbėti apie „K-Pax“ arba „Nežinomą planetą“ — tokiu pavadinimu filmas pristatytas Lietuvoje. Įvyko šitai gūdžiais 2001-aisiais, jokia čia ne naujovė. Prieš keletą dienų sugalvojau peržiūrėti jį iš naujo ir konstatuoju, kad yra priskirtinas prie vertybių kategorijos.

Žinoma, pradėti derėtų teisinantis dėl objektyvumo stokos (būti subjektyviu kritiku reikia daug drąsos ir įdirbio): pagrindinį vaidmenį atlikęs Kevinas Spacey yra absoliutus mano numylėtinis dar nuo „Amerikos grožybių“ (American beauty (1999)) laikų. Turint minty, kad tuos numylėtinius galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti, čia ne šiaip sau smulkmenėlė. Visaip kaip gera man į jį žiūrėti net ten, kur daugiau žvalgytis ir nebėra į ką. Tai viena. Antra — trapūs mano santykiai su kino menu iš esmės grindžiami tik meile sci–fi žanrui, o prie „K-Pax“ anotacijos IMDb aiškiai rašo: drama, sci–fi. Štai čia ir sutrikau: kiek tos mokslinės fantastikos šiame filme esama — Hamleto dvejonių vertas klausimas. Na, dar žiūrovo skepsio laipsnio. Manasis visada pakilęs virš normos ribų, bet... Šįkart baisiai traukia užimti gynybinę poziciją.

Žodžiu, vieną gražią dieną psichiatrijos ligoninėn pakliūva vyrukas, teigiantis, esą yra ateivis iš kitos planetos. Apie pastarąją žino daugiau nei eiliniai ir nelabai eiliniai astronomai, negana to, daro nepaaiškinamą įtaką visiems aplink jį esantiems. Gydantis psichiatras ne iš kelmo spirtas, pasistengęs manosi atskleidęs paslaptį dėl asmenybės susidvejinimo. Šia nelinksma, bet aiškia dešifravimo gaida filmas ir baigiasi. Tai tiek nedaug to turinio. Tiesa sakant, tiek mažai, kad jį galima apibūdinti vienu sakiniu: psichas apsimetęs ateiviu. Kur čia sci–fi?

Nelygu, kurion pusėn Tikėjimo vėjas pučia. Filmo kūrėjai, aišku kaip dieną, varo socialinę propagandą: gerumas, atjauta, pasiaukojimas, žmogiškoji šiluma... Tas amerikoniškas saldėsis pernelyg pažįstamas, kad viliotų, bet filme jis siūlomas taip neįkyriai, taip palengva, kad norom nenorom imi tikėti gerumo fėjomis. Būtent — kosminėmis fėjomis. Sklandančiomis puikaus garso takelio ritmu. Nardančiomis po subtilų operatoriaus sugautą šviesos žaismą. Galiausiai paliekančiomis atsargią intrigą: o kur išties jos, fėjos, gyvena — čia, tarp mūsų, ar K-Pax planetoje?..

Tie, kurie kosminių fėjų neįžiūrės, greičiausiai matys dramą. Ar nuo to filmas atrodys prastesnis?Nemanau. Bet kuriuo atveju jis yra saikingai šildantis — geresnio komplimento nesugalvoju.

Vertintina

Rekomenduotina

Žiūrėtina

Peiktina 

Naikintina