(at)radimai

Paskutinėje mano perskaitytoje knygoje Betelgeizė virto supernova, o šio virsmo pasekmės grasino pražudyti Žemės gyvybę : )

Nuotraukoje:
Orionas (Orion, Ori) – 26-as pagal dydį ryškus žvaigždynas, pavadintas graikų mitologinio medžiotojo Oriono vardu. Išsidėstęs abipus dangaus pusiaujo. Mūsų platumoje matomas žiemą. Apie 150 matomų žvaigždžių, įsimenamas dėl trijų eilute išsidėsčiusių žvaigždžių („Oriono juosta“). Lietuviškas pavadinimas – Septyni Šienpjoviai, rečiau – Kūlėjai, o Oriono juostą lietuviai vadino Trimis Sesutėmis.

Ryškiai mėlyna žvaigždė kairiajame apatiniame paveikslėlio kampe yra žvaigždė Betelgeizė -- raudonoji supermilžinė, viena didžiausių žinomų žvaigždžių....

Image credit: NASA/JPL-Caltech/UCLA.

Žvaigždės žiūri į Žemę — KODĖL?

Žvaigždės žiūri į Žemę...

Kodėl žvaigždės ir kodėl į Žemę. Dera pa(si)aiškinti.

Vienas iš mano pomėgių (aistra jį vadinti būtų pernelyg pretenzinga) —  fantastika. Truputį literatūros, šiek tiek kino, visatos paveikslėlių, saujos žvaigždžių, keleto ūkų, meteorų, vienas kitas spiečius, klasteris...

Subrandinau mintį šias savo patirtis užfiksuoti. Be pretenzijų į vertinimą, recenzijų žanrą, menines įžvalgas, viešumą. Taigi – kodėl?

Skaitantys / žiūrintys galbūt pažįsta tą jausmą, kai užverti / išjungi (išeini, išgeri, suvalgai, išpili, iškasi ir t.t., ir pnš. — žodžiu, patiri tariamai baigtinį procesą), tačiau dar kurį laiką vis neapleidžia pojūtis, esą baigiamojo taško vietą užėmė daugtaškis. Toji neišbaigtumo, neįtvirtinto įspūdžio jausena ir tapo pagrindine noro (už)rašyti inspiracija.

Dar viena priežastis – polinkis sisteminti, sandėliuoti, schematizuoti, užklijuoti etiketes ir kaupti. O gal ims ir pravers? : )