František Behounek. Kosmoso robinzonai

František Behounek, Kosmoso robinzonai. Vaga: Vilnius, 1966.

Šis įrašas vertinamuoju požiūriu yra niekinis: menka tikimybė, kad tas, į kurio rankas paklius „Kosmoso robinzonai“, ieškos atsiliepimų apie juos internete. Dar menkiau tikėtina, kad knygą apskritai kas nors skaitys. Visai ne todėl, kad ji tikrai prastoka, ne — anoji tiesiog sena, išleista dar gūdžiais 1966 metais, maždaug tada, kai gimė šiandienos virtualiosios kartos gimdytojai. Tiesa sakant, sugalvojau tik dvi aplinkybes, kai „Kosmoso robinzonai“ vis dar galėtų būti skaitomi: pirmoji (ištikusi mane) — tingus atostogų nuobodulys pajūryje, kai internetas neveikia, o skaityklėje per neapsižiūrėjimą užsilikę „kažkas neaiškaus“; antroji — nostalgija: visiems knygas skaitantiems ar kadaise skaičiusiems, matyt, pažįstama situacija, kai ankstyvoje paauglystėje perskaitei kažką tooookio! ir, po n+1 meto netikėtai atradęs, vėl entuziastingai čiumpi į rankas. Štai tų, sovietmečiu nelepintųjų fantastinės literatūros gausa, nostalgija dar gali retkarčiais prikelti šį romaną antram gyvenimui. Tiesa, jų, beveik neabejoju, laukia nykus nusivylimas.

Transformeriai: išnykimo amžius / Transformers: Age of Extinction (2014)

Šiais metais neįprastai dažnai užsuku į kino teatrą. Negaliu sakyti, kad sistemingai einu į visus be išimties fantastikos žanrui priskirtus filmus (į kokią „Beždžionių planetos aušrą“ nė varu nenuvarytų), bet kokių nors apibrėžtesnių atrankos kriterijų aniems irgi netaikau. Pagrindinis akstinas — smalsumas. O kadangi „Transformerių“ 3D treileris pasirodė šaunus, tasai smalsumas išaugo iki noro pažiūrėti visą filmą.

Cormac McCarthy. Kelias

Kelias: romanas / Cormac McCarthy. — Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. — 223, [1] p. — ISBN 978—9986—39—530—0.

C. McCarthy romaną į rankas (teisybės dėlei — į planšetę) ėmiau kaip „dar vieną apokalipsę“ — nei su pernelyg dideliu susidomėjimu, nei su išankstiniu skeptišku nusistatymu. Užteko vos keleto puslapių, kad suprasčiau, jog susidūriau su kažkuo labai stipraus, kažkuo labai tikro. Tas tikrumo jausmas neapleido iki romano pabaigos, tai viena iš knygų, kurios nusėda. Nusėda atminty, sąmonės kertelėj, tupi pavyzdinėje lentynoje, į kurią visada galima bakstelėti pirštu — štai, čia tai, kas vadinama literatūra. Ne skaitalu.

Rick Yancey. Penktoji banga

Penktoji banga: [romanas] / Rick Yancey. - Vilnius: Alma littera, 2014. - 460, [4] p. - ISBN 978-609-01-1428-5.

Pastaruoju metu distopinės apokaliptinės istorijos dygsta kaip grybai po lietaus. Ir ekranizuotos, ir skaitinių pavidalu jos „ant bangos“. Viena vertus, smagu matyti vieno iš fantastikos žanrų klestėjimą, kita vertus, kiek liūdna stebėti pasikartojančius banaliausius šio žanro variantus. R. Yancey „Penktoji banga“ nėra išimtis toje banalybių jūroje, tačiau skaityti ją įdomu: tai pavyzdingas šiandien „einamų“ temų ir motyvų kratinys, kitaip tariant, čia galima rasti kone viską, kas madinga paaugliškoje padangėje.

James Dashner. Bėgantis labirintu

Bėgantis labirintu: [romanas] / James Dashner. - Kaunas: Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2013]. - 439, [4] p. - ISBN 978-609-403-512-8.

James Dashner romanas „Bėgantis labirintu“ yra pirmoji iš keturių „Labirinto“ serijos  istorijų. Iš esmės apie romaną „Bėgantis labirintu“ nėra daug ką kalbėti — tai puiki knyga paaugliams. Mokyklinukams. Arba jaunuoliams, kaip kad rašo reklaminės anotacijos. Arba tiems, kuriems širdy dar ne ruduo ir anie visada jaučiasi esą šešiolikos. 

Mike Resnick. Juodoji ledi

Juodoji ledi: mokslinės fantastikos romanas ir apysaka / Mike Resnick. - Kaunas: Eridanas, 2006. - 295, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; t. 358). - ISBN 9986-97-121-7.

Skaičiau du M. Resnicko kūrinius — „Antrasis kontaktas“ ir „Aiškiaregė“. Turint minty, kad rašytojas yra Hugo (berods net penkių), Nebula ir dar kažin kokių apdovanojimų laimėtojas, galima ilgai samprotauti apie mano ir nominantus renkančių vertintojų skonio skirtenybes, bet… Reziumuojant: abu skaityti romanai pasirodė besą tokios neįsimenančios vidutinybės, kad, kai atsitiktinės atrankos būdu skaityklėje įsijungiau „Juodąją ledi“, M. Resnicko pavardė nors ir sukirbėjo atminty, tačiau nieko esminio nepriminė. Ir tik į naudą: priešingu atveju „Juodoji ledi“ greičiausiai niekada nebūtų sulaukusi savo žvaigždžių valandos. Ogi visai nepelnytai. Mat jau seniai neskaičiau tokios smagios knygos.

Rydiko kronikos. Sugrįžimas / Riddick (2013)

Iš tiesų gaminį (galima analogija: pvz., būna sūris ir būna jo gaminys) „Rydiko kronikos. Sugrįžimas“ (Riddick, 2013) peržiūrėjau prieš pora mėnesių ir įspūdį jis paliko tokį, kad nemačiau reikalo apie aną net užsiminti. Identifikavau kaip atvejį, apie kurį tiesiog nėra ką kalbėti. O bet tačiau... Laikas kartais pakoreguoja kalbėjimo inspiracijas : )

W. Michael Gear. Artefaktas

Artefaktas : mokslinės fantastikos romanas / W. Michael Gear. - Kaunas : Naujasis Eridanas, 2010. - 361, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302; t. 473). - ISBN 978-9955-10-145-1.

Kadangi po pirmų dvidešimties puslapių skaičiau tik kas ketvirtą puslapį (o šitaip begėdiškai elgtis sau leidžiu tik išskirtinai beviltiškais atvejais), tai visų pripliurptų kliedesių nesuregistravau. Bet to, ką spėjau perskaityti, su kaupu užtenka, kad „Artefaktą“ nurašyčiau į naikintinų grafą. Kažkoks hipertrofuoto soft sci-fi for homo infantilius kratinys. Baisu.

Vertintina

Rekomenduotina

Skaitytina

Peiktina

Naikintina

Roger MacBride Allen. Charono žiedas. Perskelta sfera

Charono žiedas: mokslinės fantastikos romanas / Roger MacBride Allen. - Kaunas: Eridanas, 2009. - 316, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302; t. 449). - ISBN 978-9986-97-246-4.

Perskelta sfera: mokslinės fantastikos romanas / Roger MacBride Allen. - Kaunas: Eridanas, 2009. - 315, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302; t. 461). - ISBN 978-9986-97-259-4.

Metus pradėjau su skaitiniais apie Žemės pagrobimą. Skamba pernelyg... hmm... egzotiškai ir globaliai? O taip, taip ir yra. Ponas R. MacBride Allen nesismulkina: svetimeiviai ima ir nušvilpia žemiečiams iš panosės jų planetą. Čia tiems, kurie kosmose. Likusius Žemėje nušvilpia kartu su planeta. To pasekmė — vieni ieško kitų, savęs pačių, būtų ir nebūtų problemų bei jų sprendimo.

Lawrence Watt-Evans. Tamsiosios pusės miestas

Tamsiosios pusės miestas: mokslinis fantastinis romanas ir apsakymas / Lawrence Watt-Evans. - Kaunas: Naujasis Eridanas, 2003. - 252, [2] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; t. 285). - ISBN 9955-10-070-2.

Jau po 50-ties Lawrence Watt-Evans  „Tamsiosios pusės miesto“ puslapių perpratau, ką taip labai primena romano autoriaus pasakojimo stilius — ogi einamą lenkų detektyvų rašytoją Joanną Chmielewską (et, dargi nuotaika pašlijo, mat, tikslinantis rašytojos pavardės rašybą Wikipedijoje, paaiškėjo, kad anoji vos prieš pora mėnesių Anapilin iškeliavo...). Tas panašumo pojūtis vis stiprėjo, o bendras įspūdis liko kone identiškas. Tai reiškia — dviprasmis. Čia reikia daryti aiškinamąjį ekskursą.

John Norman. Goro planeta

Goro planeta: mokslinės fantastikos romanas / John Norman. - Kaunas: Naujasis Eridanas, 2011. - 319, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas, ISSN 1822-6302; t. 485). - ISBN 978-9955-10-154-3.

Perskaičius tokias knygas kaip „Goro planeta“,  kaskart kilsteli galvą skeptiškoji mano prigimties pusė: esą, žiū, jei jau toookiooos rašliavos dienos šviesą išvysta, negana to — verčiamos į n+1 kalbą, tai bene negalėtum ir Tu panašių nesusipratimų pasaulin paleisti?

Saugumas negarantuojamas / Safety Not Guaranteed (2012)

Filmas pristatomas kaip komedija ir romantinė drama. Lygiai taip pat galėtų būti priskirtas sci–fi kategorijai, mat komedijos čia tiek pat, kiek ir mokslinės fantastikos. Kitais žodžiais tariant — ogi nei kiek. Joks čia priekaištas, konstatuoju faktą.

Hal Clement. Ekspedicija „Trauka“

Ekspedicija „Trauka“: mokslinis fantastinis romanas / Hal Clement. - Kaunas: Eridanas [i.e. Naujasis Eridanas], 2000. - 217, [1] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; t. 186). - ISBN 9986-950-73-2.

Kažkur Visatoje, už daugybės šviesmečių nuo mūsų Saulės, aplinkui Belno žvaigždę skrieja Mesklino planeta. Ji daug didesnė ir masyvesnė už bet kurią Saulės sistemos planetą, tad traukos jėga jos poliuose net septynis šimtus kartų viršija žemiškąją. Ir visgi joje taip pat egzistuoja flora bet fauna, ir netgi protinga gyvybė...

Europa / Europa Report (2013)

Lietuviški portalai filmo pavadinimą „Europa Report“ verčia tiesiog „Europa“. 

„Europa“ ilgokai buvo mano akiratyje, bet vis neradau tinkamos progos / nuotaikos peržiūrėti. Nors treileris viliojo, tačiau šiek tiek atgrasė filmavimo būdas (esą veiksmą filmuoja kameros, įrengtos erdvėlaivyje ir astronautų skafandruose), keliantis asociacijų su mažabiudžetėmis nevykėliškomis raganų medžioklės istorijomis. Galiausiai, matyt, nuojauta sufleravo, kad šiam filmui reikia patogių, susikaupti leidžiančių aplinkybių. Kai pagaliau tokios susiklostė — patyriau kuo tikriausią atradimą. „Europa“ — vienareikšmiškai geriausias metų (ir apskritai vienas iš geriausių visų laikų) sci–fi filmas.

Sergej Lukjanenko. Genomas

Genomas: mokslinis fantastinis romanas / Sergej Lukjanenko. - Kaunas: Naujasis Eridanas, 2005. - 317, [2] p. - (Pasaulinės fantastikos aukso fondas; t. 343). - ISBN 9955-10-134-2.

Mano simpatijas Sergejus Lukjanenko užkariavo daugiau nei prieš dešimtmetį, vieną kaitrią vasaros naktį, kai iki aušros nieku gyvu negalėjau iš rankų paleisti „Atspindžių labirinto“. Dar ir šiandien užplūsta jaudulio banga, prisiminus to skaitinio sukeltus įspūdžius. Beje, drįstu manyti, kad man pritartų daugelis rašytojo gerbėjų — tai buvo kažkas tooookio! Kad S. L. turi talentą kurti nuotykinę fantastiką — nekyla jokių abejonių. To talento neužgožia net ir neretai apninkąs kūrinių tiražavimo įspūdis. Įtaigus ir sklandus pasakojimas, pagaulūs charakteriai, ne visada nuspėjami siužeto vingiai — visa tai ir prasčiausias rašliavas ištempia iki skaitytinų lygio. O jeigu dar palygintume su kokiu L. Nivenu ar R. Zelazny (teatleidžia man jų gerbėjai) — S. L. anuos visa galva pranoksta.

Paskutinės dienos Marse / The Last Days on Mars (2013)

Taigi, Marsas. Marsas iš esmės visada yra gerai. Su sąlyga, jei jo yra daugiau, nei vien tik planetos vardas filmo pavadinime. Filme „Paskutinės  dienos  Marse“ (beje, lietuviškame filmo pavadinimo vertime dominuoja vienaskaitos variantas „Paskutinė diena Marse“, kuris pagal turinį lyg ir tikslesnis) vis dėlto dėmesys nukreiptas į paskutines dienas, o ne į Marsą.

Iki pirmo lavono atsiradimo — ekrane viskas pakankamai sklandu. Pavargę astronautai–mokslininkai, kurie skaičiuoja paskutines misijos Marse valandas; irzulys dėl nevaisingų pastangų atlikti kokį lemtingą atradimą, amžiams įrašysiantį atradėjo vardą šlovingos istorijos puslapiuose; rausvai gelsvas Marso kraštovaizdis su viena kita audra; praktiški skafandrai, sėkmingai apsaugantys nuo radiacijos... Žodžiu, tinkamas įvadas, tinkama nuotaika, tinkami dialogai ir dar tinkamesnė vaidyba. O tada...  Atsiranda lavonas. Ir reikalai akimirksniu pašlyja. Kas be ko, retas lavonas įneša gyvųjų pasaulin harmonijos ir pozityvo, bet negyvėliai Marse — išskirtinai reto bjaurumo reiškinys.

Eliziejus / Elysium (2013)

„Eliziejus“  žiūrėtinas dėl trijų priežasčių.

Pirmoji — tai filmas su sci–fi žyme.

Antroji — filmo režisierius iš PAR Neillas Blomkampas. Kodėl režisierius ir kuo čia dėta PAR? Ogi būtent N. Blomkampas režisavo „9-ąjį rajoną“, kurio veiksmas vyko išblukusiuose Johanesburgo priemiesčiuose. Nors šio filmo nieku gyvu neapibūdinčiau kaip patikusio, bet kad įsiminė — neabejotinai. Žodžiu, „9-tasis rajonas“ galėjo būti vertinamas kaip vykęs debiutas, leidžiantis tikėtis malonių staigmenų iš režisieriaus ateityje. Į „Eliziejų“ nukreiptus lūkesčius dar sustiprino pavardės aktorių sąraše: Jodie Foster ir mano simpatijų laureatas Mattas Damonas.

Kaubojai ir ateiviai / Cowboys & Aliens (2011)

Tokį šmaikštų, šmaikštų filmą vakar  žiūrėjau — „Kaubojai ir ateiviai“.  

Nžn, kaip jis pro mano akis prasprūdo savo debiuto metu, anyway — į Danielio Creigo torsą pasižiūrėti pavėlavau tik trejus metus. Danielis, žinoma, pats savaime didingas reginys: tamsusis titanas — rūstus kaip požemių dievas, gajus kaip Silvestro Stalonės Rembo, kupinas sielą kraujuoti verčiančios ištikimybės. Kad banditas, tai smulkmena. Negi tikro vyro įvaizdis derėtų su kokia ūkininko profesija? O štai plėšikų gaujos vadeiva, metęs savo versliuką dėl meilės exprostitutei — čia jau visai kita kategorija, visai kita...

Geležinės durys / Iron Doors (2010)

Ar maža pasaulyje prikurta nesąmonių, kad derėtų stebėtis dar viena iš jų?

„Geležinių durų“ siužetas — scenaristų fantazijos topas. Sakyčiau, net archetipas, mat kažin ar nors vienas save gerbiantis kino kūrėjas bent kartą per karjerą nėra nusviedęs savo herojaus nežinia kur, nežinia kada, nežinia kodėl. Kodėl gi Stephenas Manuelis turėtų būti išimtis?

Tess Gerritsen. Gravitacija

Gravitacija: [romanas] / Tess Gerritsen. - Kaunas: Jotema, [2011]. - 366, [2] p. - ISBN 978-9955-13-303-2.

Taip jau nutiko, kad praėjusią savaitę patyriau tikrą gravitacijos perkrovą. Prieš keletą dienų pasidalinau įspūdžiais apie A. Cuarono režisuotą plačiai išreklamuotą „Gravitaciją“ (Gravity). Bet nutylėjau, kad šitai buvo jau antroji „Gravitacija“ per tris dienas: prieš filmo peržiūrą skubėjau perskaityti Tess Gerristen to paties pavadinimo romaną, mat nė neabejojau, kad pavadinimų sutaptis nėra atsitiktinė ir filmas turįs būti romano ekranizacija. Klydau.